Pensininką užmušęs buvęs apsaugininkas nori kalėti su pareigūnais
Dainius Sinkevičius, www.DELFI.lt
2011 vasario mėn. 2 d. 18:03
Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (152)
Teksto dydis:
Nerijus Bogomolskas
© DELFI (D.Sinkevičiaus nuotr.)
Dėl to, kad atsisakė mažamečiui vaikui duoti cigarečių, pensininką nužudęs 27 metų Nerijus Bogomolskas teigia, kad už grotų kiti kaliniai prieš jį naudoja fizinį smurtą vien todėl, jog praeityje jam teko dirbti saugos bendrovėse. „Neįsivaizduoju, kaip man reikės atlikti 14 metų bausmę su tais kaliniais”, – sakė žudikas.
Vilniaus apygardos administracinis teismas trečiadienį išnagrinėjo Ignalinos rajone gyvenamąją vietą deklaravusio N. Bogomolsko skundą dėl Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos sprendimo, kuriuo paliktas galioti Lukiškių kalėjimo-tardymo izoliatoriaus nutarimas kalinį pasiųsti atlikti bausmę į Pravieniškių pataisos namus.
Nuteistasis mano, kad turėtų bausmę atlikti Vilniaus pataisos namuose, kuriuose kali buvę pareigūnai ir valstybės tarnautojai, nors nusikaltimo padarymo metu jis buvo registruotas Darbo biržoje.
Dėl tyčinio nužudymo iš savanaudiškų paskatų nuteistas N. Bogomolskas teismui nurodė, kad 2006-2007 m. po kelis mėnesius yra dirbęs saugos bendrovėse „Eurocash 1“ ir „Ekskomisarų biuras“, apie tai už grotų sužinojo kiti kaliniai, kurie jį esą prilygina policijos pareigūnui ir už tai grasina susidoroti.
„Daug buvo konfliktų – kai sužinodavo, kad dibau apsaugoje, teko patirti ir smurtą“, – teisme nebuvo kalbus N. Bogomolskas.
Dėl fizinio smurto įkalinimo įstaigoje kalinys teigė nerašęs oficialių skundų, tačiau apie tai yra kalbėjęsis su Lukiškių kalėjimo-tardymo izoliatoriaus administracija. Tiesa, vyras stengėsi, kad apie tai nieko nesužinotų kiti kaliniai, nes žinia apie jo darbą saugos bendrovėse esą būtų dar labiau paplitusi įkalinimo įstaigoje.
Nerijus Bogomolskas
© DELFI (D.Sinkevičiaus nuotr.)
Pasak nuteistajam atstovaujančio advokato Aurimo Mieželaičio, už grotų patekęs N. Bogomolskas susidūrė su asmenimis, kuriuos jis buvo sulaikęs dėl viešosios tvarkos pažeidimo bei vagysčių iš prekybos centro „Senukai“.
Advokato teigimu, Bausmių vykdymo kodeksas nenumato galimybės N. Bogomolską pasiųsti atlikti bausmę į pareigūnų pataisos namus, tačiau pabrėžė, kad esą reikėtų atsižvelgti į humanizmo principą.
„Reikia užtikrinti kalinio priežiūrą ir saugumą, nes perspektyva šiai dienai yra liūdna, – A. Mieželaitis sakė, kad teismas galėtų pritaikyti išimtinę malonę. – Kas blogo atsitiks, jeigu jis bausmę atliks kituose pataisos namuose?“.
Su tokia advokato pozicija nesutinka Kalėjimų departamentas. Pasak Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto Mariaus Vainausko, kreipdamasis į teismą N. Bogomolskas ir jo advokatas pasirinko ne patį tinkamiausią būdą savo teisėms ginti – esą kiekvienam Lietuvos piliečiui Konstitucija suteikia galimybę inicijuoti teisės aktų pakeitimą, todėl su Bausmių vykdymo kodeksu nesutinkantys asmenys gali siūlyti įstatymų pataisas.
M. Vainauskas pabrėžė, kad nuteistasis nepateikė jokių duomenų apie darbą saugos bendrovėse – nėra žinoma, kokias pareigas jis ten užėmė. „Jo noras yra logiškas ir suprantamas, nes Vilniaus pataisos namuose yra mažesnis nuteisųjų skaičius, geros sąlygos, daugelis kalinių norėtų ten pakliūti“, – aiškino departamento atstovas.
Jo teigimu, „natūralu, kad tarp nuteistųjų susiklosto konfliktinės situacijos“ – juk ir prievartautojų kaliniai nemėgsta. Tačiau, teisininko teigimu, Kalėjimų departamentas negali N. Bogomolskui leisti kalėti pareigūnų pataisos namuose, nes to paprasčiausiai nenumato įstatymai.
„Lietuvoje teisės aktai yra tokie, kokie yra“, – su žudiko pozicija nesutiko ir Lukiškių kalėjimo-tardymo izoliatoriaus juriskonsultė Miglė Einorytė, pabrėžusi, kad įkalinimo įstaiga vadovavosi specialiomis taisyklėmis, kai priėmė sprendimą N. Bogomolską išsiųsti kalėti į Pravieniškes.
Nerijus Bogomolskas
© DELFI (D.Sinkevičiaus nuotr.)
„Kaip aš atlikusiu tą bausmę su visais kaliniais – dabar kils dar didesni konfliktai, kai visa ši istorija iškils į viešumą“, – reaguodamas į teisininkų teiginius teisme pareiškė N. Bogomolskas.
Ar jis iš Pravieniškių pataisos namų bus išsiųstas kalėti į Vilnių, teisėjų kolegija žada paskelbti vasario 14-ąją.
Ignalinos rajono gyventoją N. Bogomolską teismas yra nuteisęs dėl pensininko Vlado Šunevičiaus nužudymo. Įsiteisėjusiu nuosprendžiu yra nustatyta, kad jis 2009-ųjų lapkričio 15-ąją, apie 14 val., Ignalinos rajone, Mielagėnų seniūnijoje, Bernotų kaime, būdamas neblaivus ir veikdamas su mažamečiu (13 m.) vaiku nusprendė užvaldyti kaime gyvenančiam pensininkui priklausantį turtą – cigaretes ir pinigus.
Buvęs apsaugininkas mažamečiui nurodė pensininkui suduoti smūgius pagalve – tada jis iš vyro reikalavo atiduoti cigaretes ir pinigus. Kadangi V. Šunevičius nepakluso, N. Bogomolskas vaikui liepė uždengti pagalve vyro veidą. Kai mažametis tai padarė, buvęs apsaugininkas pensininkui sudavė apie 10 smūgių į įvairias vietas.
Nuo patirtų sužalojimų tą pačią dieną V. Šunevičius mirė ligoninėje.
2011 m. gegužės 17 d., antradienis
Medžiaga iš: http://www.valstietis.lt/ezwebin/print/?node=236104
Valdžia rėžia dešimtadalį pensijos, plėšikai – atima visą
Mažų miestelių ir kaimų gyventojų saugumu beveik niekas nesirūpina. www.blogas.lt nuotr.
Kol koalicinė vyriausybė būsimą pensininkų nustekenimą bando įvynioti į nekonstitucinių įstatymų vatą, nusikaltėliai iki paskutinio siūlo galo apiplėštus senelius negailestingai nužudo. Ignalinos rajono apylinkės teismas leido suimti Mielagėnų seniūnijos Bernotų kaimo gyventoją Nerijų Bogomolską (25 m.), kuris įtariamas pensininko Vlado Šunevičiaus (65 m.) nužudymu.
Praėjusio sekmadienio vakare V. Šunevičius mirė Ignalinos ligoninėje, atvežtas iš savo namų. Įtariama, jog nei šeimos, nei artimųjų neturėjusį vienišių išvakarėse žiauriai sumušė ir paliko be pagalbos gyvybei pavojingos būklės su grupele jaunuolių į jo namus įsiveržęs niekur nedirbantis, nesimokantis, bet su sugyventine mažą vaiką auginantis N. Bogomolskis. Atrodo, jog įsibrovėliams rūpėjo ką tik V. Šunevičiaus gauta pensija, tačiau šį kartą pinigų jie negavo.
Surado kaimynas
Aiškėja, jog tylus ir niekieno užtarimo nesulaukęs pensininkas buvo apiplėštas jau ne vieną kartą, tačiau niekam nesiskųsdavo. Dažniausiai užpuolikai pasiimdavo visą pensiją, todėl jokių kitų pajamų neturintis vyriškis visą mėnesį turėdavo verstis pusbadžiu. Bandydamas apsisaugoti nuo badmiriavimo, Vladas šį kartą dalį gautų pinigų tuoj pat išleido maistui, o kitus – pasidėjo pas žmones, su kuriais dėl to buvo susitaręs jau anksčiau. Užpuolikai, sužinoję, jog grobio šį kartą nebus, savo auką daužė itin negailestingai...
Apie šį išpuolį teisėsaugininkai būtų sužinoję gerokai vėliau, jei ne pas V. Šunevičių apsilankęs netikėtas svečias. Kadaise Bernotuose gyvenęs Lionginas Gulbinas čia tebeturėjo namą, atvykęs pasidomėti savo nuosavybės būkle, visuomet aplankydavo buvusį kaimyną. Radęs V. Šunevičių leisgyvį gulintį lovoje, Lionginas ėmė jį klausinėti, kas gi nutiko. Kad ir labai nenoromis, Vladas pasipasakojo apie savo bėdas, įvardijo skriaudikus. Tuoj pat iškviesta greitoji pagalba sumuštąjį nugabeno į ligoninę, tačiau jau buvo per vėlu.
Tarp kitų pensininko nurodytų įtariamųjų buvo sulaikytas ir vienas neseniai pilnametystės sulaukęs Alantos žemės ūkio mokyklos moksleivis, tačiau vėliau ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas. Į policijos akiratį pateko ir keli aršūs vietos nepilnamečiai, tačiau jokie įtarimai jiems, bent jau kol kas, nepareikšti.
Mažų miestelių ir kaimų gyventojų saugumu beveik niekas nesirūpina. www.blogas.lt nuotr.
Kol koalicinė vyriausybė būsimą pensininkų nustekenimą bando įvynioti į nekonstitucinių įstatymų vatą, nusikaltėliai iki paskutinio siūlo galo apiplėštus senelius negailestingai nužudo. Ignalinos rajono apylinkės teismas leido suimti Mielagėnų seniūnijos Bernotų kaimo gyventoją Nerijų Bogomolską (25 m.), kuris įtariamas pensininko Vlado Šunevičiaus (65 m.) nužudymu.
Praėjusio sekmadienio vakare V. Šunevičius mirė Ignalinos ligoninėje, atvežtas iš savo namų. Įtariama, jog nei šeimos, nei artimųjų neturėjusį vienišių išvakarėse žiauriai sumušė ir paliko be pagalbos gyvybei pavojingos būklės su grupele jaunuolių į jo namus įsiveržęs niekur nedirbantis, nesimokantis, bet su sugyventine mažą vaiką auginantis N. Bogomolskis. Atrodo, jog įsibrovėliams rūpėjo ką tik V. Šunevičiaus gauta pensija, tačiau šį kartą pinigų jie negavo.
Surado kaimynas
Aiškėja, jog tylus ir niekieno užtarimo nesulaukęs pensininkas buvo apiplėštas jau ne vieną kartą, tačiau niekam nesiskųsdavo. Dažniausiai užpuolikai pasiimdavo visą pensiją, todėl jokių kitų pajamų neturintis vyriškis visą mėnesį turėdavo verstis pusbadžiu. Bandydamas apsisaugoti nuo badmiriavimo, Vladas šį kartą dalį gautų pinigų tuoj pat išleido maistui, o kitus – pasidėjo pas žmones, su kuriais dėl to buvo susitaręs jau anksčiau. Užpuolikai, sužinoję, jog grobio šį kartą nebus, savo auką daužė itin negailestingai...
Apie šį išpuolį teisėsaugininkai būtų sužinoję gerokai vėliau, jei ne pas V. Šunevičių apsilankęs netikėtas svečias. Kadaise Bernotuose gyvenęs Lionginas Gulbinas čia tebeturėjo namą, atvykęs pasidomėti savo nuosavybės būkle, visuomet aplankydavo buvusį kaimyną. Radęs V. Šunevičių leisgyvį gulintį lovoje, Lionginas ėmė jį klausinėti, kas gi nutiko. Kad ir labai nenoromis, Vladas pasipasakojo apie savo bėdas, įvardijo skriaudikus. Tuoj pat iškviesta greitoji pagalba sumuštąjį nugabeno į ligoninę, tačiau jau buvo per vėlu.
Tarp kitų pensininko nurodytų įtariamųjų buvo sulaikytas ir vienas neseniai pilnametystės sulaukęs Alantos žemės ūkio mokyklos moksleivis, tačiau vėliau ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas. Į policijos akiratį pateko ir keli aršūs vietos nepilnamečiai, tačiau jokie įtarimai jiems, bent jau kol kas, nepareikšti.
2011 m. gegužės 5 d., ketvirtadienis
Audronė Filipavičienė Mamyčių diena Bernotuose
Saulėtas gegužės rytas. Gamta bunda, darbas darbą veja. Bernotuose vyksta didelis sujudimas. Kaimynės, Stasė ir Angelė, negali namuose išsėdėti prie keptuvės. Skuba viena pas kitą, pusiaukelėje susitinka, prisėda ant suoliuko, pasakoja viena kitai ką matė pakeliui, ką girdėjo...Joms beplepant Bernotų vaikai į darželį pradeda rinktis, o juk Angelės vyras be spirgučių prie blynų- ne darbininkas. Nutarusios susitikti vėliau, išskuba kiekviena į savo namus.
Darželyje taip pat neramu: auklėtoja ruošiasi velykėlėms, o vaikams norisi padaryti staigmeną savo mamytėms Motinos dienos proga. Juk kiekvieno mamytė verta staigmenos: vienų kepa skanius tortus, kitų priaugina pilną šiltnamį daržovių...
Auklėtoja ramina vaikus, mano kad mamytės džiaugsis pamačiusios viską, ką jie visus metus veikė darželyje. Juk viską sudėjus, gausis nebloga programa. Iš mažylių lūpų liejosi patys gražiausi žodžiai skirti mamytėms, gražiausios dainos ir šokiai, bei nesuvaidintos emocijos.
Kad ir kur dirbtum, bibliotekoje ar kultūros namuose, vienas negalėtum nieko padaryti, jei ne aktyvūs kaimo žmonės, šiuo atveju-vaikai. Daug savo laisvalaikio paaukoję, kad galėtų nudžiuginti ne tik mamytes, bet ir visus susirinkusius. Daug teksto išmokę atmintinai, vakarais puošę sceną, gaminę puokšteles visoms mamoms, dovanėles savosioms. Ačiū vaikai, su jumis tikrai smagu dirbti, pasisemiu energijos ir noro daryti daugiau.
Dirbu bibliotekoje ir kultūros namuose, kai kada sunku atskirti, kuris renginukas kaip kultūros namų darbuotojos, kuris, kaip bibliotekininkės. Manau, kad nėra tai labai svarbu, juk abiem atvėjais-kultūra. Taip sutapo, kad Motinos diena buvo tada, kai visoje Lietuvoje vyko renginiai skirti Nacionalinei bibliotekų savaitei. Be bibliotekos knygų ar teikiamų interneto paslaugų, šiais laikais tiesiog neįsivaizduojama kaip dirbti bet kokį darbą. Jei ne knygose, tai internete viskas slypi, tik sugebėk susirasti ir pasinaudoti.
--
Audronė Filipavičienė
2011 m. gegužės 4 d., trečiadienis
Č.Girdziušaites-Pribušauskienės kūrybos pristatymas Ignalinos viešojoje bibliotekoje
Ignalinos rajono savivaldybė - Naujienos:Nacionalinės bibliotekų ...
2 gegužės 2011 ... Žinomas fotografas, žurnalistas kraštietis Alfredas Girdziušas pats ėmėsi iniciatyvos ir surengė sesers knygos pristatymą, ...
www.ignalina.lt/lit/Nacionalines_biblioteku.../1 -
![]()
Balandžio 30 d. biblioteka kvietė iškart į du pristatymus. Renginyje pasidžiaugta pirmąja Česlavos Girdziušaitės-Pribušauskienės poezijos knygele „Krito žvaigždės į delnus“ bei alytiškės dailininkės Ilonos Kalibatienės pastelės darbų paroda „Nubudimas“ ir mielais jos keramikos kūriniais.
Žinomas fotografas, žurnalistas kraštietis Alfredas Girdziušas pats ėmėsi iniciatyvos ir surengė sesers knygos pristatymą, pakviesdamas giminaičius, draugus, literatus. Jie sveikino autorę bei patys skaitė savo kūrybą.
Garbingiausias svečias buvo aktorius Tomas Vaisieta. Jis sakė, kad Ignalina jam ypatingas kraštas, čia jaunystėje dažnai buvodavęs, nes nuo Mielagėnų buvo kilęs geriausias jo draugas, o vėliau ir kolega Vytautas Sakalauskas. Draugo atminimas paskatino atvykti. Tomas Vaisieta , save vadinantis tikru dzūku, labai apsidžiaugė pamatęs savo kraštietės dailininkės puikius paveikslus ir negailėjo jai pagyrimų. Ignaliniečiams ir knygos bei parodos autorėms garsus aktorius dovanojo ištrauką iš kompozicijos „Pasikalbėjimas su Lietuva“.
Dailininkę Iloną Kalibatienę pristatė jos draugė mokytoja Astra Daugėlienė, kurios iniciatyva ir surengta ši paroda. Ilona Kalibatienė dirba Alytaus jaunimo centro dailės studijoje, ji tapo, užsiima keramika, kuria žaislus ir papuošalus.
Paroda „Nubudimas“ – pražydo nuostabiomis spalvingomis gėlėmis, spinduliuojančiomis nežemišką jausmą. Įdomu tai, kad, pasak dailininkės, kuriant paveikslus spalvos buvo įtrintos pirštais, labai jautriai ir atsargiai, tarsi muzikuojant. „Mano paveikslai gimta iš grožėjimosi gamta, ilsintis po darbų“,- kukliai sakė I.Kalibatienė.
2 gegužės 2011 ... Žinomas fotografas, žurnalistas kraštietis Alfredas Girdziušas pats ėmėsi iniciatyvos ir surengė sesers knygos pristatymą, ...
www.ignalina.lt/lit/Nacionalines_biblioteku.../1 -
Balandžio 30 d. biblioteka kvietė iškart į du pristatymus. Renginyje pasidžiaugta pirmąja Česlavos Girdziušaitės-Pribušauskienės poezijos knygele „Krito žvaigždės į delnus“ bei alytiškės dailininkės Ilonos Kalibatienės pastelės darbų paroda „Nubudimas“ ir mielais jos keramikos kūriniais.
Žinomas fotografas, žurnalistas kraštietis Alfredas Girdziušas pats ėmėsi iniciatyvos ir surengė sesers knygos pristatymą, pakviesdamas giminaičius, draugus, literatus. Jie sveikino autorę bei patys skaitė savo kūrybą.
Garbingiausias svečias buvo aktorius Tomas Vaisieta. Jis sakė, kad Ignalina jam ypatingas kraštas, čia jaunystėje dažnai buvodavęs, nes nuo Mielagėnų buvo kilęs geriausias jo draugas, o vėliau ir kolega Vytautas Sakalauskas. Draugo atminimas paskatino atvykti. Tomas Vaisieta , save vadinantis tikru dzūku, labai apsidžiaugė pamatęs savo kraštietės dailininkės puikius paveikslus ir negailėjo jai pagyrimų. Ignaliniečiams ir knygos bei parodos autorėms garsus aktorius dovanojo ištrauką iš kompozicijos „Pasikalbėjimas su Lietuva“.
Dailininkę Iloną Kalibatienę pristatė jos draugė mokytoja Astra Daugėlienė, kurios iniciatyva ir surengta ši paroda. Ilona Kalibatienė dirba Alytaus jaunimo centro dailės studijoje, ji tapo, užsiima keramika, kuria žaislus ir papuošalus.
Paroda „Nubudimas“ – pražydo nuostabiomis spalvingomis gėlėmis, spinduliuojančiomis nežemišką jausmą. Įdomu tai, kad, pasak dailininkės, kuriant paveikslus spalvos buvo įtrintos pirštais, labai jautriai ir atsargiai, tarsi muzikuojant. „Mano paveikslai gimta iš grožėjimosi gamta, ilsintis po darbų“,- kukliai sakė I.Kalibatienė.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)