Darija Žuravliova. Vieta, į kurią visada norėsiu sugrįžti.

D.Žuravliova. Vieta, į kurią visada norėsiu sugrįžti (1)

Darija Žuravliova, (6b klasė, Ignalinos Česlovo Kudabos pagrindinė mokykla), www.alkas.lt

2012 03 20 12:28

Vienas iš Kalninės namų

Daug kartų ten buvau, bet galiu drąsiai teigti, jog šią vietą tarsi tik dabar atradau. Tai mano mamos – svarbiausio pasaulyje žmogaus –  gimtasis kaimas, jos tėviškė – Kalninė. Šis nepaprastas kaimelis yra įsikūręs Rytų Lietuvoje, Aukštaitijoje, Ignalinos rajone, Mielagėnų seniūnijoje.
Tame name, kur kažkada su tėvais, broliu ir seserimi gyveno mano mama, dabar likęs senelis Markelas ir močiutė  Konstancija. Jie labai mieli, šilti žmonės. Senelis yra pats seniausias kaimo gyventojas ir jam šiemet sukaks aštuoniasdešimt aštuoneri metai. O tokio svetingo, vaišingo ir dosnaus žmogaus, kaip yra mano močiutė, dar niekur nemačiau. Ne tik aš, visi taip sako. Jai šiemet sukaks septyniasdešimt penkeri. Pernai mano seneliai šventė keturiasdešimt penkerių metų bendro gyvenimo jubiliejų. Per tą šventę ypač jiems dėkojo vaikai, kurių jie užaugino net tris: tetą Iriną, kuri yra vyriausia, mano mamą Poliną, kuri buvo antrasis vaikas šeimoje, ir patį nuostabiausią  dėdę Arkadijų, kuris gimė trečias.
Kaime šiuo metu gyvena apie 20 žmonių (kartu su laikinai atvykstančiais) ir jie visi nepaprasti. Dauguma iš jų (kaip ir dera Kalninės  kaimo žmonėms būti, nes žodžio šaknis kaln labai panaši į kiln) malonūs, draugiški, kilnūs, dosnūs. Kažin ar rasčiau Ignalinoje nors vieną žmogų, kuris nepažinotų Juozo Roko, Rimo Kalmatavičiaus, Vilės Navickaitės. Tikriausiai, kad ne. O jei ir rasčiau, mielai papasakočiau, jog Rimas Kalmatavičius šiuo metu yra Ignalinos Šv. Mergelės Marijos bažnyčios kunigas. Juozas Rokas 2008 metais buvo vienas iš kandidatų į Seimą ir  jam nedaug trūko, kad būtų išrinktas ir atstovautų savo gimtajam kraštui. Vilė Navickaitė, vaikystėje kaime vadinta Viliute, yra gydytoja terapeutė, gyvena bei dirba Švenčionėliuose ir Kalninės kaimą aplanko labai dažnai.
Dar norėčiau papasakoti apie gausias šeimas, kurios gyveno Kalninėje.  Liūdna, kad iš jų beveik nieko nebeliko. Viena iš jų – Prašmutų giminė, kuri pirmą kartą Kalninės istorijoje paminėta 1736 metais. Didelė buvo Prašmutų giminė, bet  šiandien Kalninėje tik viena Prašmutų palikuonė begyvena. Tai Jadvyga Grikinienė (jos mergautinė pavardė buvo Prašmutaitė). Tai ypač maloni, geraširdė moteris, nes ji visus užjaučia, atskuba į pagalbą pirmoji ištikus bet kokiai bėdai. Gal todėl, kad jos  pačios nelengvas gyvenimas buvo.

Kalninės gamta

Dar viena giminė iš Kalninės išnyko ir jau tikriausiai nebesugįš – tai Cibulskai. Ši giminė irgi plati buvo, bet gyvenimas taip susiklostė, kad dabar Kalninėje nebegyvena nė vienas iš Cibulskų. Iki 2009 metų čia gyveno Zenonas Cibulskas su šeima, bet, deja, jis mirė ir šiuo metu Kalninėje gyvena tik Zenono žmona Regina. Dar viena giminė, gyvenusi mano mamos gimtajame kaime, yra jau minėto Rimo Kalmatavičiaus. Kadaise čia gyveno jo protėviai, o šiuo metu kaime likusi tik jo mama, bet ji nėra tikra Kalmatavičių giminės dalis, nes buvo tik ištekėjusi už Teofilio Kalmatavičiaus, kuris, deja, jau yra miręs. Rimas, nors tarnauja Ignalinos parapijai, dažnai aplanko savo mamą ir gimtąjį kaimą.

Šiuo metu Kalninėje gyvena štai tokie žmonės: Konstancija Šalaikiskaja, Markelas Šalaikiskis, Arkadijus Šalaikiskis, Irina Katiševa, Ksenija Katiševa, Vitalijus Katiševas, Jadvyga Grikinienė (Prašmutaitė), Stasys Grikinis, Juzefa Laucevičienė, Julius Girdziušas, Marfa Girdziušienė, Marina Kalmatavičienė, Petras Boužys, Janina Boužienė ir Aurimas Boužys.  Iš senelių namų čia kartais atvyksta Juzefa Bagdonienė, o vasarą čia svečiuojasi Janina Navickienė ir Česlovas Navickas.Dar kartais atvyksta ir jų vaikai: Saulius, Laima ir Arvydas.
Netoli kaimo ringuoja, kaip kaimo žmonės sako, labai mielas Ringio upelis. Kaime auga daug galingų medžių. Per atostogas, nesvarbu ar žiemą, ar vasarą visi anūkai ten susirenka ir žaidžia slėpynių.
Tik labai liūdna, kad daugėja šiame kaime ir tuščių namų. Tikiuosi, kad kada nors šis kaimas vėl bus didelis, prie namų klegės jaunų žmonių juokas, nes čia gyvens ne tik seneliai, bet ir jų anūkai, kurie mokės taip mielai, draugiškai ir nuoširdžiai kalbėtis ir suprasti vienas kitą,  kaip ir šie, kurie dabar čia gyvena.
Niekados nepamiršiu šio kaimo, nes visada čia gera būti, visada esu čia laukiama ir norėčiau, kad taip tęstųsi amžinai. Žinau, kad tai vaikiškai naivi svajonė, bet juk kartais jos išsipildo?..
Šis rašinys dalyvavo geografinio rašinio konkurse „Mano atrasta Lietuva“ 

1 komentaras

ramune:

2012 06 14 22:44

nuostabus rasinys , dekui Tau Darija .Gaila , kad dabar zmones ,,pasinese,, del ekonominiu interesu , o is ties kiek daug nuosirdziu zmoniu ir dar negirdetu ,nuostabiu vietu Lietuvoje yra ,-
sekmes , Tau Darija

Apie Dariją Žuravliovą jau rašoma spaudoje:

Ignalinos Česlovo Kudabos pagrindinės mokyklos šeštokės - Goda, Darija ir Monika

 2012.04.13
Mūsų atrasta Lietuva

Ar galėtume nemylėti Lietuvos, jeigu joje gyvename? Argi galėtume ja nesidomėti, jeigu ja žavėjosi profesorius Česlovas Kudaba, o mes juk esame kudabietės. Todėl geografinio rašinio konkursas ,,Mano atrasta Lietuva“ buvo skirtas tarsi mums. Mums – tai Godai, Darijai, Monikai ir Sarai – šeštokėms iš Česlovo Kudabos pagrindinės mokyklos. Konkursas pakvietė jame dalyvauti jau praėjusiais mokslo metais, kad per vasaros atostogas galėtume atrasti ypatingų ir mums brangių vietų, į kurias norėtume dar ne kartą sugrįžti ir kitiems parodyti, apsilankyti savo senelių ar net prosenelių tėviškėse, pasidomėti tuo, kas galbūt pamiršta ar buvo net nepastebėta tų, kurie ten visą laiką gyveno.

Taigi keliavom: Monika į savo močiutės tėviškę Pivorus, Darija į mamos gimtinę Kalninę, Sara į rojaus kampelį miškų glūdumoje, o Goda lankė netoli Ignalinos esančius įspūdingiausius objektus, kurių lig šiol buvo nemačiusi. Visos klausėmės įvairiausių žmonių pasakojimų, paveikslavom, tada apie nepaprastus žmones ir vietas kūrėm rašinius, aprašėm kelionių maršrutus, pridėjom dar nuotraukų ir siuntėm į Vilnių. Labai smagu buvo, jog mūsų šeimos nariai džiaugėsi mūsų atradimais, didžiavosi, jog mums įdomūs senelių prisiminimai ir linkėjo sėkmės konkurse.

Sėkmė atėjo! Ja labai džiaugėsi mūsų artimieji ir mūsų lietuvių kalbos mokytoja Zita Cijūnėliene. O laimėjom 5 – 6 klasių grupėje I, III ir V vietas. Visos prizinės ir dar kvietimas be atrankos rajone dalyvauti Respublikiniame Česlovo Kudabos geografijos konkurse Vilniuje. Monika ir Goda buvo apdovanotos diplomais ir specialiai tam konkursui skirtais medaliais, Darija Žuravliova – padėkos raštu, medaliu ir Leidyklos ,,Didakta“ bei Lietuvos geografų draugijos prizais, kurie kliuvo ir Godai bei Monikai. Godai Juršėnaitei - I vietos laimėtojai – dar buvo įteiktas Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ir Aplinkos apsaugos komiteto padėkos raštas ir prizas, Monikai Skunčikaitei – Lygių galimybių plėtros centro prizas. Ypatingas padėkos raštas ir dovana buvo skirta ir mūsų lietuvių kalbos mokytojai.

Manome, jog šis konkursas ir kitais metais kvies keliauti po Lietuvą, kvies pažinti ir atrasti jos nepakartojamą grožį. O mūsų rašiniai džiugins artimuosius ir pasklis po įvairius leidinius.  Darijos ir Godos rašinius jau dabar galima surasti internete.

 Iš interneto:

2012.04.11
Šauni šventė matematikams

Kovo mėnesio paskutinę savaitę Ignalinos Česlovo Kudabos pagrindinės mokyklos šeštokai rinkosi į jau tradiciniu tapusį tarpklasinį konkursą „Matematika aplink mus“. Tai buvo šventė ne tik šeštokams, bet ir jų auklėtojams, buvusioms pradinių klasių mokytojams, mokyklos ir net rajono matematikams. Susirinkusios komandos su savo kapitonais jau per pertrauką suko galvas, kaip geriau pasirodyti ir, žinoma, laimėti konkursą.

Prasidėjus varžytuvėms, komandų kapitonams teko ištraukti skaičių, kuris reiškė eilės numerį pristatant atliktas užduotis. Pirmoji užduotis – namų darbai. Šį kartą tai buvo projektai apie Aukštaitijos nacionalinį parką. Kokių tik objektų nesugalvojo jame pastatyti šeštokai. Ir net suskaičiavo, kiek pinigų reikėtų šių projektų įgyvendinimui. Antroji užduotis – komandos ir emblemos pristatymas. Visos komandos pagal ištrauktą eilės tvarką – 6c klasės „Matematikų penketukas“, 6d klasės „Trupmenos“, 6b klasės „Šešiakampiai“ ir 6a klasės „Jaunieji gamtininkai“ – prisistatė linksmai ir originaliai. Prisistatę kibome į rimtą darbą – atlikinėjome matematikos mokytojos Onos Šaučiulienės specialiai šiam konkursui parengtas įvairias užduotis. Prieš tai buvome perspėti, kad turime dirbti tyliai, darniai, komandiškai, o ne pavieniui spręsti užduotis. Užduotys buvo loginės, kitos net nesusijusios su matematika, o dar kitoms išspręsti prireikė matematinių skaičiavimų. Bet mes, susirinkę tikrai stiprūs matematikai, nes esame atidūs per pamokas, viską sprendėme labai lengvai. Po kiekvienos užduoties, išgirdę atsakymą, dauguma pradėdavome ploti, šaukti, nes atsakymas būdavo teisingas. Kadangi buvo labai įdomu, laikas bėgo nepastebimai.

Išsprendę paskutinę užduotį, ėmėme laukti rezultatų. Iki pat paskutinės minutės nežinojome, kas šįkart laimės. Pagaliau atėjo ta akimirka, kai, susumavus rezultatus už visas užduotis, paaiškėjo, jog... direktorės pavaduotoja B. Čeponienė mus truputėlį pakankino, bet vis dėlto pasakė, jog pergalę „išplėšė“ 6b klasės komanda. Visi labai džiaugėmės, buvome labai laimingi. Kiekviena komanda gavo maišą saldainių, o 6b klasės ,,Šešiakampiai“ – Ignas, Erika, Rūta, Audrius, Pavel ir Darija - dar ir pereinamąją taurę, kuri puoš klasę visus metus, ir  po asmeninę dovanėlę. Bet tos dovanos visai niekis, palyginus su likusiais gražiais prisiminimais ir turiningai praleistu laiku.

Nuotraukoje (iš kairės) Darija, Ignas, Audrius, Pavel ir Rūta su matematikos mokytoja Ona Šaučiuliene

Už šį konkursą nuoširdus AČIŪ matematikos mokytojai Onai Šaučiulienei, kuri rengė visas užduotis ir kasmet kviečia į konkursą. Iš visos širdies taip pat dėkojam mūsų klasės matematikos mokytojai Liudmilai Autuch ir sąžiningai dirbusiai vertinimo komisijai.

    

Darija Žuravliova, 6 b klasė 
Ignalinos Česlovo Kudabos pagrindinė mokykla