A
Abugaliai kaimas Vidiškių seniūnijoje 4 km. nuo Vidiškių. Sovietmečiu priklausė Vidiškių apylinkei. 1980 gyveno 20 gyv., 2000 – 17, 2003 – 19 gyv.
Adomavas išnykęs viensėdis Mielagėnų sen.
Agliniškė , Egliniškė [išnykęs kaimas, Dūkšto sen.]
Akmeniškė 1.kaimas Ceikinių seniūnijoje, 8 km. nuo Ceikinių. Buvo Mielagėnų valsčiaus vienkiemis. Sovietmečiu priklausė Ceikinių apylinkei. 1980 m. gyveno 5 gyventojai, 2000 – 2 gyv., 2003 m. – 3 gyv.
2. kaimas Rimšės seniūnijoje, 2 km. nuo Rimšės. Sovietmečiu priklausė Rimšės apylinkei. 1980 gyveno 4 gyventojai, 2000 – 3 gyv., 2003 m. – 3 gyv.
Akmeniškės kaimas. Yra Aukštaitijos nacionaliniame parke
Akriemiai kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 14 km. nuo Ignalinos, 3 km. nuo Kazitiškio, 6 km nuo Vilniaus –Daugpilio geležinkelio. Į vakarus nuo kaimo tęsiasi Ažvinčių giria. Kaimas minimas 1695 m. Gudiškės dvaro inventoriuje ( 9 valakai, 5 kiemai). Sovietmečiu priklausė Kazitiškio apylinkei. 1980 m. gyveno 34 gyventojai, 2000-7 gyv., 2003m. - 9 gyv.
Alejūnai kaimas Dūkšto seniūnijoje, 3 km nuo Dūkšto. Sovietmečiu priklausė Sokiškių apylinkei. 1980 gyveno 40 gyv., 2003– 16 gyv.
Alksnaitis kaimas Dūkšto seniūnijoje, 14 km nuo Dūkšto. Sovietmečiu priklausė Sokiškių apylinkei. 1980 m. gyveno 2 gyv., 2003 – 3gyv.
Alksnas kaimas Dūkšto seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Sokiškių apylinkei. 1980 m. gyveno 15 gyv., 2000 – 5 gyv
Alviškė , išnykęs kaimas Naujojo Daugėliškio seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė naujojo Daugėliškio apylinkei.
Aminėniškė kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 15 km. nuo Kazitiškio. Sovietmečiu priklausė Kazitiškio apylinkei.1980 m. gyveno 7 gyv. 2003 – 2 gyv.
Andrelėnai - 1.kaimas Rimšės seniūnijoje, 16 km. nuo Rimšės. Sovietmečiu priklausė Šiūlėnų apylinkei. 1980 m. gyveno 43 gyv., 2003 – 6 gyv. Šiame kaime gimė filosofijos m. dr., kunigas Kazys Trukanas [1892-1957]
2. išnykęs kaimas. Sovietmečiu priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei. Išbrauktas iš apskaitinių dokumentų 1987 m.
Andriejauka , Kasintiškė, kaimas Tverečiaus seniūnijoje, 5 km. nuo Tverečiaus. Dauguma gyventojų sentikiai. Iki 1863 m čia gyveno lietuviai. Už dalyvavimą 1863 m. sukilime vietos gyventojai buvo ištremti, o į jų vietą iš Pavolgės atgabenti sentikiai, Kasintiškės dvaras buvo konfiskuotas. Sentikiai ir dabar laikosi savo papročių. Sovietmečiu priklausė Dietkauščiznos, nuo 1979 m. Tverečiaus apylinkei. Septynmetė mokykla (iki 1952- pradinė). 1980 m. gyveno 17 gyventojų, 2000 – 18 gyv., 2003 m. – 17 gyv.
Lit.: Umbražiūnas K. Tarp Mielagėnų ir Tverečiaus // Vakarinės naujienos,1994, birž. 27, p.
Andrikavas. Kaimas Naujojo Daugėliškio seniūnijoje, 3 km. nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Ažušilės ( iki 1963 m.), Naujojo Daugėliškio apylinkėms. 1980 m. gyveno 10 gyventojų, 2003 - 1 gyv.
Andriškė, išnykęs kaimas. Sovietmečiu priklausė Šiūlėnų apylinkei.
Antagavė kaimas Ignalinos seniūnijoje, 2 km į p.v. nuo Ignalinos, prie Vilniaus-Daugpilio geležinkelio. Sovietmečiu priklausė Zuikų apylinkei, Palūšės apylinkei [ dalis]. Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Pradinė mokykla. 1959 m. gyveno 226 gyv. , 1980 – 140 gyv., 2000 – 68 gyv. Šiame kaime gimė kalbininkė Elena Oginskienė [ g. 1934 m.], dailininkas tapytojas Mindaugas Skudutis [g. 1948 m.], ekonomistas, socialinių m. dr., estrados artistas Vytautas Šerėnas [g. 1959 m.], biologė, gamtos m. dr. Janina Žukauskienė [g. 1937 m.].
Antakmenė, Untakmenė. Kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 13 km nuo Kazitiškio. Priklausė Daugėliškio valsčiui. Nuo 1940 m. priklausė Zarasų apskrities Dūkšto valsčiui, buvo apylinkės centras. Nuo 1950 m. – Dūkšto rajono apylinkės centras, vėlau Ignalinos rajono apylinkės centras. Lietuviška mokykla gyvavo nuo Pirmojo paaulinio karo. 1926/27 m. mokykla perkelta į Bajorų ↓kaimą, po metų vėl grąžinta į A. 1934 m. mokykla uždaryta. Sovietmečiu priklausė Grybėnų apylinkei. 1980 m. gyveno 36 gyv., 2000 – 7 gyv., 2003 m. – 11 gyv.
Antalgė . Kaimas Rimšės seniūnijoje, 2 km nuo Rimšės, Ilgių ežero pakrantėje. Priklausė Breslaujos apskričiai. Lenkų okupacijos metais čia veikė Šv. Kazimiero draugijos skyrius, „Ryto“ d-jos skaitykla ( 1933 -1936), Žemės ūkio d-jos skyrius. Priklausė Zarasų apskričiai, Rimšės valsčiui. Sovietmečiu priklausė Rimšės apylinkei. 2000 m. gyveno 36 gyv., 2003 m. 48 gyv.Šiame kaime gimė žurnalistas, visuomenės veikėjas Jonas Kalnėnas (Zagorskas) [1901-1941].
Antalksnė. Kaimas Linkmenų seniūnijoje, 5 km nuo Linkmenų, 11 km į v. nuo Ignalinos, tarp Alksno ir Lūšių ežerų. Aukštaitijos nacionaliniame parke. Lietuvos valstybės rašytiniuose dokumentuose kaimas pirmą kartą paminėtas XVI a. Lenkų okupacijos metais veikė „Ryto“ d-jos mokykla. 1924 m. uždaryta. Sovietmečiu priklausė Linkmenų apylinkei, buvo „Atžalyno“ kolūkio centras, veikė kultūros namai, biblioteka, pradinė mokykla. Yra medicinos punktas. 1959 m. gyveno 192 gyv., 1980 m. – 164 gyv., 2000 – 172 gyv., 2003 m. 163 gyv.
Lit.: Antalksnė // Nauja vaga,2002, kovo 9, p. 3
Antanavas 1. kaimas Dūkšto seniūnijoje, 3 km nuo Dūkšto. Sovietmečiu priklausė Sokiškių apylinkei. 1980 m. gyveno 10 gyv., 2003 – 3 gyv.
2. Išnykęs kaimas, dvaras Ceikinių seniūnijoje
Antaniškė 1. kaimas Dūkšto seniūnijoje, 7 km nuo Dūkšto. Sovietmečiu priklausė Sokiškių apylinkei. 1980 m. gyveno 10 gyv., 2003 – 6 gyv.
2. išnykęs viensėdis, Vidiškių sen.
Antaprūdė kaimas Linkmenų seniūnijoje, 3 km. nuo Linkmenų. Sovietmečiu priklausė Linkmenų apylinkei. 1980 m. gyveno 3 gyv., 2000 – 1 gyv., 2003 m. 1 gyv.
Apkartai kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 18 km. nuo Kazitiškio, 3 km. nuo Švedriškės. Sovietmečiu priklausė Kazitiškio apylinkei.1980 m. gyveno 15 gyv., 2000 – 17 gyv., 2003 m.-22 gyv.
Apšiūtos kaimas Mielagėnų seniūnijoje, 8 km nuo Mielagėnų, 1 km nuo Bernotų. 1830 m. kaime buvo 6 sodybos. Sovietmečiu priklausė Dietkauščiznos, nuo 1979 m. Tverečiaus apylinkei. 1980 m. gyveno 51 gyv., 2000 – 16 gyv., 2003 m. – 15 gyv.
Asiūklė kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 10 km. nuo Kazitiškio. Sovietmečiu priklausė Gubavos apylinkei. 1980 m. gyveno 5 gyv., 2000 – 11 gyv., 2003 m. – 10 gyv.
Astraviškiai 1. kaimasTverečiaus seniūnijoje, 12 km nuo Tverečiaus, 3 km į v. nuo Dietkauščiznos, 9 km į š. nuo Mielagėnų, Dysnos dešiniajame krante. Per Pirmąjį pasaulinį karą kaimas sudegė. 1919 m. atidaryta lietuviška mokykla, 1921-1929 m. veikė „Ryto“ mokykla. Kaime veikė viešoji lenkiška mokykla (1936 m. perkelta į Dvarykščius). Sovietmečiu priklausė Dietkauščiznos, nuo 1979 m. Tverečiaus apylinkei. 1959 m. gyveno 85 gyv.,1980 m. - 34 gyv., 2003m. – 22 gyv. Šiame kaime gimė žinomas lietuvių literatūros kritikas Jonas Bielinis [ 1933-1993], užsienio lietuvių veikėjas Jeronimas Cicėnas [1910-1992]
Astraviškių palivarkas. Priklausė Dysnos dvarui
Audenka išnykęs viensėdis Mielagėnų sen.
Augutiškė, Šiaudiniai. Kaimas Ceikinių seniūnijoje, 10 km. nuo Ceikinių. Lenkų okupacijos metais veikė lietuviška mokykla. Sovietmečiu priklausė Ceikinių apylinkei. 1980 m. gyveno 10 gyventojų, 2000 m. gyventojų neregistruota. Šiame kaime gimė dramaturgas Juozas Cicėnas [1891-], mokytojas, publicistas Valentas Šiaudinis
Aukštaglinė, Aukštaglynis , išnykęs kaimas, Kazitiškio seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Kazitiškio apylinkei.
Aukštoglynis kaimas Aukštaitijos nacionaliniame parke.
Aukštakalniai kaimas Dūkšto seniūnijoje, 10 km į š.v. nuo Dūkšto, prie kelio į Salaką. Sovietmečiu priklausė Sokiškių apylinkei. 1923 m. gyveno 176 gyv., 1959 m. - 87 gyv., 1980 m. – 48, 2003– 13 gyv. Rytuose yra Taujenio ež., šiaurėje – Luodykščio ež. Kaimo gyventojai – rusų kolonistai. Jame buvo ir sentikių mokykla.
Aza kaimas Ignalinos seniūnijoje, 7 km nuo Ignalinos. Sovietmečiu priklausė Palūšės apylinkei. 1980 m. gyveno 10 gyv., 2003 – 2 gyv.
Lit.: Aza // Nauja vaga, 2001, lapkr. 10, p. 3
Ažėnai. Kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 13 km. nuo Kazitiškio, 7 km į v. nuo Dūkšto. Kaimas minimas 1695 m. Breslaujos pavieto Gudiškės dvaro inventoriuje. Sovietmečiu priklausė Gubavos apylinkei. 1959 m. gyveno 118 gyv., 1980 – 69 gyv., 2000 – 23 gyv., 2003 – 25 gyv. Šiame kaime gimė nusipelnęs artistas Balys Barauskas [1929-2003], tapytojas Karolis Ripinskis [1809-1892].
Ažubalis kaimas Vidiškių seniūnijoje, 7 km. nuo Vidiškių. Sovietmečiu priklausė Vidiškių apylinkei. 1980 m. gyveno 11 gyv., 2000 – 5 gyv., 2003 – 3
Ažukalviškė , išnykęs kaimas. Sovietmečiu priklausė Rimšės apylinkei.
Ažukampis, išnykęs kaimas N. Daugėliškio seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei.
Ažukarklinė kaimas Dūkšto seniūnijoje, 1 km nuo Dūkšto. Sovietmečiu priklausė Sokiškių apylinkei. 1980 m. gyveno 51 gyv., 2003 – 120 gyv.
Lit.: Ažukarklinė // Nauja vaga, 2002, geg. 11, p. 3
Ąžuolynė kaimas Dūkšto seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Sokiškių apylinkei. 1980 m. gyveno 6 gyv., 2000 – 1 gyv.
Ažusienis kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 12 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Šiūlėnų apylinkei. 1980 m. gyveno 13 gyv., 2003 – 11 gyv.
Ažušilė. Kaimas Vidiškių seniūnijoje, 5 km nuo Vidiškių. Pastačius Vidiškių dvarą, į Ažušilę buvo perkelti baudžiauninkai iš Bališkių ir Strigailiškio. Caro ir lenkų valdymo metais buvo vadinama lenkiškai Zaborce ir priklausė Švenčionių apskrities Daugėliškio valsčiui. Po pirmojo pasaulinio karo čia buvo lietuviška mokykla, vėlau lenkų paversta lenkiška. Lenkų okupacijos metais veikė „Ryto“ draugijos mokykla (1924-1932). Kaime yra maždaug 7 metrų aukščio geležinis kryžius, skirtas Vytautui Didžiajam, kurį 1930 m. pastatė šv. Kazimiero draugijos skyrius. Nuo 1940 m. priklausė Švenčionių apskrities Ignalinos valsčiui, buvo apylinkės centras. 1950 -1963 m. buvo Ignalinos rajono apylinkės centras. Nuo 1963 m. priklausė Vidiškių apylinkei. Pradinė mokykla. 1980 m. gyveno 67 gyv., 2000 – 26 gyv., 2003 – 22 gyv. Šiame kaime gimė aktorius Jonas Juodagalvis
Čeponis K. Ažušilė // Nauja vaga, 1993, saus. 23, 27
Ažutaunis kaimas Dūkšto seniūnijoje, 10 km nuo Dūkšto. Sovietmečiu priklausė Sokiškių apylinkei. 1980 m. gyveno 17 gyv., 2003 – 3 gyv.
Ažvinčiai , Užvenčiai, kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 12 km nuo Kazitiškio, 2 km į p.r. nuo Švedriškės, prie Ažvinčio ežero. Į oietus nuo kaimo plyti Ažvinčių giria. Ažvinčiai buvo gana svarbi vietovė jau 12-14 a. varšuvos archyvų 1515 m. dokumentuose minimi „Vilniaus tijūnystės Ažvinčių pavieto žmonės“. 1554 m. Linkmenų valsčiaus ribose minima Ažvinčių vaitystė. Tada vaitu buvo Stankus Tolminavičius. 1783 m. Breslaujos dekanato vizitacijų knygoje įrašyta, kad Salako parapijoje Ažvinčių dvaras priklausė Tiškevičienei (iki 1830 m.), Švedriškės vienkiemis – Nemenčinės klebonijai. Yra išlikęs 1798 m. Ažvinčių dvaro inventorius. 1830 m. dvaras tapo valstybinis. Kaimas Priklausė Zarasų apskričiai Salako valsčiui. Sovietmečiu priklausė Kazitiškio apylinkei.
1923 m. gyveno 143 gyv., 2000 m. -14 gyv., 2003 m. 11 gyv. Šiame kaime gimė inžinierius hidrotechnikas Algimantas Žilėnas [1930-1993].
Lit.: Klimas R. Ažvinčių krašto praeitis// Kukuoja gegiute. Vilnius, 1999, p. 7-22
B
Baikeliai kaimas Daugėlškio seniūnijoje, 14 km nuo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Šiūlėnų apylinkei. 1980 - 48 gyv., 2000 – 32, 2003 – 27 gyv.
Lit.: Baikeliai // Nauja vaga, 2003, bal. 12, p. 1,3
Bajorai kaimas Kazitiškio seniūnijoje. 14 km nuo Kazitiškio. Minimi 1811 Linkonių dvaro inventoriuje [ 5 kiemai, 5 valakai].1959 m. gyveno 55 gyv., 1980 m. - 24 gyv., 2000 – 9, 2003-11 gyv. Prie Vilniaus – Daugpilio geležinkelio. Netoli kaimo teka Dūda. Nuo 1919 m. pradinė mokykla.
Bajorai I kaimas Kazitiškio seniūnijoje 2 km. nuo Kazitiškio. Lenkų okupacijos metais čia veikė lietuviška pradžios mokykla. Sovietmečiu priklausė Kazitiškio apylinkei. 1980 m. gyveno 42 gyv., 2000 – 37, 2003 m. 32 gyv.
Bajorai II kaimas Kazitiškio seniūnijoje 11 km nuo Kazitiškio [pakeliui į Salaką]. 1980 m. gyveno 41 gyv., 2000 – 20, 2003 m. -16 gyv.
Balandiškė kaimas Rimšės seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Gaidės seniūnijai. 1980 m. gyveno 2 gyv., 2000 – 1, 2003 m. - 1 gyv.
Balčiūlėniškė kaimas Ceikinių seniūnijoje, 3 km nuo Ceikinių. Sovietmečiu priklausė Ceikinių apylinkei. 1980 m. gyveno 7, 2003 – 1 gyv.
Bališkiai kaimas Vidiškių seniūnijoje, 4 km nuo Vidiškių. Sovietmečiu priklausė Vidiškių apylinkei. 1980 m. gyveno 34 gyv., 2003 – 17. Šiame kaime gimė užsienio lietuvių visuomenės veikėjas Klemas Jurgėla [ g. 1923 m.].
Baltabiržis kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 18 km nuo Kazitiškio. Sovietmečiu priklausė Kazitiškio apylinkei. 980 m. gyveno 15 gyv., 2000 -1, 2003 m. – 2 gyv.
Baltasis vienkiemis kaimas Mielagėnų seniūnijoje, 6 km nuo Mielagėnų. Sovietmečiu priklausė Mielagėnų apylinkei. 1980 m. gyveno 2 gyv., 2003 - 2
Balteniškė. Išnykęs kaimas Vidiškių seniūnijoje, 6 km nuo Vidiškių. Nuo 1941 m. priklausė Švenčionių apskrities Ignalinos valsčiui, buvo apylinkės centras. Nuo 1950 m. – Ignalinos rajono apylinkės centras, vėliau priklausė Vidiškių apylinkei. Pradinė mokykla. 1980 m. gyveno 1 gyv. Išbrauktas iš apskaitinių dokumentų 1987 m. Šiame kaime gimė ekonomikos m. dr. Stasys Krasauskas [1937-1978]
Baltrokai , M. Pivorai, Radiškėlė [išnykęs kaimas Tverečiaus sen.]
Baraboliškė, išnykęs kaimas. Sovietmečiu priklausė Zuikų apylinkei
Barauka kaimas Rimšės seniūnijoje, 16 km nuo Rimšės. Sovietmečiu priklausė Šiūlėnų apylinkei.1980 m. gyveno 18 gyv., 2003 - 5
Barkūškė kaimas Ceikinių seniūnijoje, 7 km nuo Ceikinių. Sovietmečiu priklausė Ceikinių apylinkei. 1980 m. gyveno 23, 2000 - 5 , 2003 - 4 gyv.
Barovka [išnykęs kaimas, Kazitiškio sen.]
Bašiškė kaimas Ceikinių seniūnijoje, 8 km nuo Ceikinių. Sovietmečiu priklausė Ceikinių apylinkei. 1980 m. gyveno 31, 2003 m. -1 gyv. Šiame kaime gimė socialinių m. dr. Marija Rastenytė [g. 1937 m.].
Baušiškė kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 2 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei. 1980 m. gyveno 8 gyv., 2000 – 5 gyv., 2003 – 4 gyv.
Bažnytkaimis nykstantis kaimas Dūkšto seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Sokiškių apylinkei.1980 m. gyveno 10 gyv., 1993 - 2
Bendoriškė kaimas Ignalinos seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Zuikų apylinkei. 1980 m. gyveno 14 gyv., 2000 – 6 gyv., 2003 – 8 gyv.
Bendrovė, išnykęs kaimas Linkmenų seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Linkmenų apylinkei.
Benediktavas [Makniai] - kaimas Linkmenų seniūnijoje, 7 km nuo Linkmenų, Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Sovietmečiu priklausė Linkmenų apylinkei. 1980 m. gyveno 14 gyv., 2000 – 5, 2003 - 7
Benėšiai kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 20 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Kačergiškės apylinkei. 1980 m. gyveno 13 gyv., 2003 – 4 gyv.
Beniūnai, žr. Bieniūnai
Berniūnai. Kaimas Rimšės seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Gaidės seniūnijai. 1980 m. gyveno 22 gyv., 2000 – 10, 2003 – 10 gyv.
Bernotai. Kaimas Mielagėnų seniūnijoje, 6 km į š. nuo Mielagėnų. 1830 m. kaime buvo 16 sodybų. 1927-36 metais veikė Šv. Kazimiero draugijos skyrius. „Ryto“ draugijos pradžios mokykla veikė nuo 1919 m. Nuo 1941 m. priklausė Švenčionių apskrities Mielagėnų valsčiui, buvo apylinkės centras. Nuo 1950 m. – Ignalinos rajono apylinkės centras, vėlau priklausė Buvo Černiakovskio kolūkio centras. 1991-1996 m. veikė žemės ūkio bendrovė. Yra pradinė mokykla [nuo 1923 m.], biblioteka[nuo 1959 m], kultūros namai [nuo 1950]. Per kaimą eina Švenčionių – Tverečiaus kelias. 1959 m. gyveno 165 gyv., 1980 – 163, 2003 – 164.
Beržaragis kaimas Linkmenų seniūnijoje, 12 km nuo Linkmenų, Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Sovietmečiu priklausė Palūšės apylinkei. 1980 m. gyveno 4 gyv., 2000 – 2, 2003 - 2
Beržininkai 1.kaimas Dūkšto seniūnijoje, 7 nuo Dūkšto, prie Beržininkų ežero. Lenkų okupacijos metais čia veikė Šv. Kazimiero draugijos skyrius. Priklausė Breslaujos apskričiai, Dūkšto valsčiui. 1922 -1924 m. čia veikė tėvų mokykla, 1924-25 „Ryto“ d-jos mokykla. Nuo 1940 m. priklausė Zarasų apskrities Dūkšto valsčiui, buvo apylinkės centras. Nuo 1950 m. –Dūkšto rajono apylinkės centras, vėlau Ignalinos rajono apylinkės centras, vėlau priklausė Sokiškių apylinkei.1980 m. gyveno 118 gyv., 2000- 45 , 2003-42
2. kaimas Rimšės seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Gaidės seniūnijai. 1980 m. gyveno 29 gyv., 2000 – 16, 2003 m. – 16 gyv.
Betiškė 1. kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 2 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei. 1980 m. gyveno 7 gyv., 2003 – 2
2. išnykęs kaimas Vidiškių seniūnijoje, 8 km nuo Vidiškių. Sovietmečiu priklausė Vidiškių apylinkei [dalis]. 1980 m. gyveno 3 gyv., 1982 – 3, 1998 m. – žmonės negyveno
Bėčionys , Bečionys Kaimas Ignalinos seniūnijoje. Prie Narsupės [Rudynės] ( Vėlio ežero ištakas) upelio. Sovietmečiu priklausė Zuikų apylinkei. 1980 m. gyveno 39 gyv., 2000 – 18, 2003 m.- 16 gyv.
Lit.: Čeponis K. Bėčionys// Nauja vaga.1993, kovo 27
Bėčiūnai , Biečiūnai. Kaimas Ignalinos seniūnijoje, išsidėstęs abipus kelio Ignalina-Švenčionys. Priklausė Daugėliškio valsčiui. Nuo 1941 m. priklausė Švenčionių apskrities Ignalinos valsčiui, buvo apylinkės centras. Nuo 1950 m. – Ignalinos rajono apylinkės centras, vėlau priklausė , Zuikų apylinkei, „Naujo gyvenimo“ kolūkiui. 1980 m. gyveno – 25 gyv., 2000 – 236, 2003 -220 gyv. Kvintų kaimo bendruomenės centras.
Lit.: Bėčiūnai // Nauja vaga, 2003, kovo 15, p. 3
Bėgūnai, Begunavas. Kaimas Dūkšto seniūnijoje, 8 km nuo Dūkšto. Lenkų okupacijos metais nuo 1924 m. veikė lietuviška mokykla ( vėliau perkelta į Kalviškę ↓ ). Sovietmečiu priklausė Sokiškių apylinkei.1980 m. gyveno 6 gyv., 2003 – 3. Šiame kaime gimė poetas, publicistas Juozas Mikštas [1913-2002].
Bieciškis Išnykęs kaimas Ignalinos seniūnijoje.Teritorija buvo priskirta Budrių ↓ kaimui, kuris1969 m. prijungtas prie Ignalinos.
Bieniūnai , Beniūnai. Kaimas Rimšės seniūnijoje, 3 km į š. nuo Rimšės. Priklausė Rimšės valsčiui ( Breslaujos apskritis). Lenkų okupacijos metais kaime veikė Šv. Kazimiero d-jos skyrius, 1925-1932 m. - lietuviška „Ryto“ draugijos mokykla, nuo 1932 -36m. - „Ryto“ draugijos skaitykla. Priklausė Zarasų apskričiai, Rimšės valsčiui. Sovietmečiu priklausė Rimšės apylinkei.1980 m. gyveno 95 gyv., 2000 – 52, 2003 – 50. Šiame kaime gimė pilietinio karo Ispanijoje dalyvis Boleslovas Šileikis [1904-1984].
Bikėnai. Kaimas Dūkšto seniūnijoje, 6 km nuo Dūkšto. Priklausė Dūkšto valsčiui (Švenčionių apskritis). Lenkų okupacijos metais 1923-26 m. veikė lietuviška mokykla, vėliau trumpai „Ryto“ draugijos mokykla. Sovietmečiu priklausė Sokiškių apylinkei. Netoli kaimo esanti Bikėnų pieva yra europinės svarbos natūrali buveinė. 1980 m. gyveno 59 gyv., 2000 – 15, 2003 20 gyv. Šiame kaime gimė geografas, fizinių m. dr. Ričardas Baubinas [g. 1960 m.].
Byliškė išnykęs vnk. Daugėliškio seniūnijoje, 5 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei [dalis]. 1980 m. gyveno 1 gyv. Išbrauktas iš apskaitinių dokumentų 1987 m.
Bimbėriškė kaimas Dūkšto seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Sokiškių apylinkei.1980 m. gyveno 9 gyv., 2003 – 2.
Bindoriškė [išnykęs kaimas, Mielagėnų sen.]
Birdekšniai kaimas Rimšės seniūnijoje, 4,5 km nuo Rimšės. Sovietmečiu priklausė Rimšės apylinkei 1980 m. gyveno 12 gyv., 2000 – 4, 2003 – 10 gyv. Šiame kaime gimė humanitarinių m. dr., prof. Česlovas Mančinskas [g. 1940 m.].
Byriškė, Biriškė išnykęs kaimas Kazitiškio seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Gubavos apylinkei. 1980 m. gyveno 5 gyv., 1987- 1.
Biržiniškė kaimas Kazitiškio seniūnijoje 9 km nuo Kazitiškio. 1980 m. gyveno 21 gyv., 2000 – 10, 2003 – 8 gyv.
Blatniškė išnykęs kaimas Rimšės seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Šiūlėnų apylinkei.1980 m. gyveno 2 gyv., 1983 – 1.
Blažiejiškė kaimas Mielagėnų seniūnijoje, 5 km nuo Mielagėnų. 1830 m. kaime buvo 4 sodybos. Sovietmečiu priklausė Mielagėnų apylinkei. 1980 m. gyveno 14 gyv., 2003 – 4
Bobėnai. Kaimas Didžiasalio seniūnijoje, 8 km nuo Didžiasalio, 4 km į p.r. nuo Tverečiaus. Vakariniu kaimo pakraščiu teka Svyla, netoliese Svirkų ež. Pradžios mokykla nuo 1918 m. Lenkų okupacijos metais 1921-1926 m. veikė lietuviška mokykla. Prieš Antrąjį pasaulinį karą kaime buvo kalvė. Nuo 1941 m. priklausė Švenčionių apskrities Tverečiaus valsčiui, buvo apylinkės centras. Nuo 1950 m. – Ignalinos rajono apylinkės centras, vėliau priklausė Dysnos apylinkei. Yra išlikę pirmojo pasaulinio karo gynybiniai įtvirtinimai (kultūros paminklas). 1959 m. gyveno 107 gyv., 1980 – 40, 2003-26. Šiame kaime gimė žinomas sportininkas, Europos irklavimo sporto čempionas, olimpinis vicečempionas Antanas Bagdonavičius [g. 1938 m.]
Bogusiškė [išnykęs viensėdis, Daugėliškio sen.]
Briedinės kaimas Linkmenų seniūnijoje, 8 km nuo Linkmenų, Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Sovietmečiu priklausė Linkmenų apylinkei.
1980 m. gyveno 3 gyv., 2000 – 4, 2003 – 4 gyv.
Buckūnai. Kaimas Mielagėnų seniūnijoje, 4 km nuo Mielagėnų. 1830 m. kaime buvo 12 sodybų. 1922-1926 m. veikė lietuviška pradžios mokykla, nuo 1926-lenkų valdiška mokykla. 1929 m. įsteigtas Šv. Kazimiero draugijos skyrius, kurio pastangomis 1933 m. kaime pastatytas 8 m paminklinis kryžius. 1937-1938 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius. Iki 1940 m. buvo Krikonių dvaro centras. Nuo 1941 m. priklausė Švenčionių apskrities Mielagėnų valsčiui, buvo apylinkės centras. Nuo 1950 m. – Ignalinos rajono apylinkės centras, vėliau priklausė Mielagėnų apylinkei.1935 m. buvo 36 sodybos, gyveno 177 gyventojai. 1959 m. gyveno 152 gyv., 1980 m. -112 gyv., 2003 – 45. Šiame kaime gimė Vilhelmas Bagdonas [1935-2002], inžinierius statybininkas, technikos m. dr.
Lit.: Juodagalvis J. Buckūnai // Gimtinė, 1998, lapkr. 1-30, p. 6
Būdininkai, Budnykai, kaimas Ceikinių seniūnijoje, 6 km nuo Ceikinių. 1930-1948 m. veikė pradinė mokykla, iki 1961 m. septynmetė, 1961 - ? aštuonmetė. Sovietmečiu priklausė Ceikinių apylinkei. 1959 m, gyveno 14, 1980 m. – 7, 2003 – 1 gyv.
Budriai 1. nykstantis kaimas Ceikinių seniūnijoje, 6 km nuo Ceikinių. Sovietmečiu priklausė Ceikinių apylinkei. 1980 m. gyveno 2 gyv.
2. išnykęs kaimas Ignalinos seniūnijoje. Kaimo istorija siekia XIII-XIV amžius.1969 m. B. prijungti prie Ignalinos miesto. Gatvei suteiktas Budrių vardas.
Lit.: Čeponis K. Budriai – istorija, žmonės, likimai // Nauja vaga, 1992, saus.18, 22
Budriškė 1. nykstantis kaimas Ceikinių seniūnijoje, 6 km nuo Ceikinių. Nuo 1941 m. priklausė Švenčionių apskrities Mielagėnų valsčiui, buvo apylinkės centras. Nuo 1950 m. – Ignalinos rajono apylinkės centras, vėlau priklausė Ceikinių apylinkei. Pradinė mokykla. 1980 m. gyveno 11 gyv.
2. išnykęs kaimas Tverečiaus seniūnijoje. 1980 m. gyveno 3 gyv.
Būgeliai , išnykęs kaimas. Sovietmečiu priklausė Kačergiškės, Naujojo Daugėliškio apylinkėms. Išbrauktas iš apskaitinių dokumentų 1987 m.
Bugneliai (t.p. Spijotiškė) [išnykęs kaimas Tverečiaus sen.]
Buiviliškė 1. kaimas Vidiškių seniūnijoje, 8 km nuo Vidiškių. Sovietmečiu priklausė Vidiškių apylinkei. Pradinė mokykla. 1980 m. gyveno 25 gyv., 2000 – 14, 2003 - 2
2. išnykęs kaimas Kazitiškio seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Grybėnų apylinkei. 1980 m. gyveno 4 gyv., 1990 – 1. Šiame kaime gimė žinomas kino operatorius Juozas Matonis [g. 1945 m.].
Bujutiškė kaimas Ceikinių seniūnijoje, 5 km nuo Ceikinių. Sovietmečiu priklausė Ceikinių apylinkei. 1980 m. gyveno 6 gyv., 2000 – 4, 2003 m. – 2 gyv.
Būkliškė. Kaimas Tverečiaus seniūnijoje, 3 km nuo Tverečiaus. Senas gatvinis kaimas. Pirmojo pasaulinio karo metais nuo Andrejaukos kaimo iki Būkliškės ėjo svarbus vokiečių pafrontės kelias, išgrįstas storomis medinėmis lentomis. Kai medinis grindinys supūvo, lenkų valdžia išgrindė akmenimis, kurie išliko iki šių dienų. Dešinėje kelio pusėje yra išlikęs geležinkelio pylimas. 1915-1918 m. čia buvo Vokietijos kariuomenės pafrontės siaurasis geležinkelis, jungęs Tverečiuje esantį fronto štabą ir pirmąsias fronto linijas su Mielagėnais ir Salomianka, o iš ten platesnis geležinkelis vedė į Švenčionis. Pasitraukus vokiečiams, vietos gyventojai šį geležinkelį išgrobstė. Priklausė Švenčionių apskrities Tverečiaus valsčiui. 1925- 1932 m. veikė „Ryto“ draugijos mokykla. Sovietmečiu priklausė Tverečiaus apylinkei. 1980 m. gyveno 29 gyv., 2000 – 12, 2003 – 11.
Burkolai kaimas Ignalinos seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Zuikų apylinkei. 1980 m. gyveno 32 gyv., 2003 m. 9 gyv.
Burkoliškė kaimas Ceikinių seniūnijoje 4 km nuo Ceikinių. Sovietmečiu priklausė Ceikinių apylinkei. 1980 m. gyveno 4 gyv., 2003 – 1.
Bužienė [ 1.išnykęs kaimas, Daugėliškio sen.]. Sovietmečiu priklausė Rimšės apylinkei
2. išnykęs kaimas Rimšės seniūnijoje, 2 km nuo Rimšės, į vakarus nuo Eglinių kaimo. 1977 m. gyveno 4 gyv.
C,Č
Ceikinėliai. Kaimas Ignalinos seniūnijoje, 4 km nuo Ceikinių. Lenkų okupacijos metais ir sovietmečiu priklausė Švenčionių apskrities Ceikinių valsčiui, buvo apylinkės centras. Nuo1950 m. - Ignalinos rajono apylinkės centras, vėliau priklausė Zuikų apylinkei. 2003 m. gyveno 30 gyv.
Ceikinia i. Kaimas 12 km į p.r. nuo Ignalinos, Ceikinės ir Kretuonos upių santakoje. Ceikiniai minimi jau 16 amžiuje. 1621m. buvo pastatyta evengelikų reformatų bažnyčia, prie jos iki 1700 m. veikė pradinė mokykla. Katalikų bažnyčia pastatyta 1636 m. Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčia pastatyta 1773 m.↓ Kaimas 18 a. dar buvo vadinamas „Keiziai“, o lenkinimo šalininkų – „Čikin-Kozičyn“. Lenkų okupacijos metais čia veikė lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ ir Šv. Kazimiero draugijų skyriai (iki 1936 m.), ūkio ratelis, kooperatyvas, pieno nugriebimo punktas, veikė lietuviška mokykla. Lenkų okupacijos metais ir sovietmečiu (nuo 1947 m). buvo valsčiaus ir apylinkės centras, nuo 1950 – Ignalinos rajono apylinkės centras. Atkūrus nepriklausomybę, nuo 1995 – seniūnijos centras. Šiuo metu kaime yra paštas, Kipro Petrausko pagrindinė mokykla (1947-49 progimnazija, 1949-57, septynmetė, 1958-67- aštuonmetė, 1967-70 vidurinė, 1970-93 aštuonmetė, devynmetė), kultūros namai ( nuo 1961), biblioteka (1947), medicinos punktas.1886 buvo 112 gyv., 1959 -130, 1970-111, 1979-123, 1989-178 ,2003 – 179 gyventojai. Kaime gimė žymus operos dainininkas, tenoras Kipras Petrauskas [1885-1968], Vilniaus krašto patriotas Mykolas Šimkūnas [1907-1931], Ceikinių bažnyčios šventoriuje palaidotas kunigas, Helsinkio žmogaus teisių gynimo komiteto narys ir vienas jo kūrėjų Lietuvoje Karolis Garuckas. Ant kapo – tautodailininko Juozo Jakšto iš medžio išdrožtas paminklas.
Lit. : Ceikiniai // Kviklys B. Mūsų Lietuva.V., 1990, p. 751; Umbražiūnas K. Ceikiniai ir Švenčionys // Gimtinė, 1994, geg.1-31;
Ceikiškė 1. viensėdis Ceikinių seniūnijoje, 3 km nuo Ceikinių. Sovietmečiu priklausė Ceikinių apylinkei. 2003 m. gyveno 3 gyv.
2. kaimas Vidiškių seniūnijoje, 6 km nuo Vidiškių. Sovietmečiu priklausė Vidiškių apylinkei. 2003 m. gyveno 2 gyv.
Cicėniškė 1. kaimas Ceikinių seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Ceikinių apylinkei.
2. kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 8 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei. 2003 m. gyveno 6 gyv.
Cijonai kaimas Linkmenų seniūnijoje, 3 km nuo Linkmenų, Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Sovietmečiu priklausė Linkmenų apylinkei. 2003 m. gyveno 10 gyv.
Cimbališkė [išnykęs kaimas, Dūkšto sen.]. Sovietmečiu priklausė Sokiškių apylinkei.
Čebatoriai kaimas Ceikinių seniūnijoje, 3 km nuo Ceikinių. Sovietmečiu priklausė Ceikinių apylinkei. 2003 m. gyveno 1 gyv.
Čeidauka [išnykęs kaimas, Kazitiškio sen.]
Čeikiškė , Zagurskai[?] išnykęs kaimas Daugėliškio sen. Šiame kaime gimė floristas, dendrologas, miškininkas, prof. Leonas Čibiras [1921-1992], nusipelnęs agronomas Mykolas Čibiras [g. 1917 m.], biomedicininių m. habil. dr., prof. Povilas Čibiras.
Čelniukai. Išnykęs kaimas Tverečiaus seniūnijoje, 6 km nuo Tverečiaus. Priklausė Tverečiaus valsčiui. 1918 m. įsteigta pirmoji valsčiuje pradžios mokykla. Sovietmečiu priklausė Tverečiaus apylinkei.
Čepeliškė. Kaimas Tverečiaus seniūnijoje, 3 km nuo Tverečiaus. Yra išlikę pirmojo pasaulinio karo gynybiniai įtvirtinimai (kultūros paminklas). Prieš Antrąjį pasaulinį karą kaime buvo kalvė. Sovietmečiu priklausė Tverečiaus apylinkei. 2003 m. gyveno 4 gyv.
Čepiejai kaimas Kazitiškio seniūnijoje. 13 km nuo Kazitiškio. Sovietmečiu priklausė Gubavos apylinkei. 2003 m. gyveno 7 gyv.
Čepukai kaimas Rimšės seniūnijoje, 9 km nuo Rimšės. Sovietmečiu priklausė Gaidės seniūnijai. 2003 m. gyveno 52 gyv.
Čepukiškė Išnykęs vienkiemis Mielagėnų seniūnijoje
Čepuliškė, išnykęs klaimas N. Daugėliškio seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei.
Černakiškė. Nykstantis kaimas Mielagėnų seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Tverečiaus apylinkei. 2003 m.- gyventojų nebuvo.
Češulėnai, Čiešelėnai kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 12 km nuo Naujojo Daugėliškio, 1 km nuo Baltarusijos sienos. Sovietmečiu priklausė Kačergiškės apylinkei. Buvo pradinė mokykla[ nuo 1920 m], nuo 1952 – kultūros namai, biblioteka. 1959 m. gyveno 54 gyv., 2003 m. - 44 gyv.
Čeverykinė išnykęs kaimas Rimšės seniūnijoje, prie vieškelio Antalgė-Magūnai. Buvo 2 sodybos. Sovietmečiu priklausė Rimšės apylinkei.
D,E
Dainiai kaimas Ignalinos seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Zuikų apylinkei. Pradinė mokykla. 2003 m. gyveno 10 gyv.
Dailidės kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 20 km nuo Kazitiškio. Sovietmečiu priklausė Grybėnų apylinkei. Pradinė mokykla (1951-). 2003 m. gyveno 1 gyv.
Dainiškė kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 16 km nuo Kazitiškio. Sovietmečiu priklausė Grybėnų apylinkei.2003 m. gyveno 1 gyv.
Daktoriai. Kaimas Tverečiaus seniūnijoje, 2 km nuo Tverečiaus. Prieš Antrąjį pasaulinį karą kaime buvo kalvė. Sovietmečiu priklausė Tverečiaus apylinkei. Šiame kaime gimė žymus matematikas, prof. Zigmas Žemaitis [1884-1969]. 2003 m. gyveno 1 gyv.
Dalgedos kaimas Ceikinių seniūnijoje, 6 km nuo Ceikinių. Sovietmečiu priklausė Ceikinių apylinkei. 2003 m. gyveno 1 gyv.
Dantiškė, Sovietmečiu priklausė Mielagėnų apylinkei.
Darželiai kaimas Linkmenų seniūnijoje, 3 km nuo Linkmenų. Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Sovietmečiu priklausė Linkmenų apylinkei. 2003 m. gyveno 7 gyv.
Daržininkai. Kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 16 km nuo Kazitiškio. Nuo 1940 m. priklausė Zarasų apskrities Dūkšto valsčiui, buvo apylinkės centras. Nuo 1950 m. –Dūkšto rajono apylinkės centras, vėlau priklausė Grybėnų apylinkei.1998 m. žmonės negyveno
Daubariškė I kaimas Daugėliškio seniūnijoje 3 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei. 1998 m. gyveno 4 gyv.
Daubariškė II, Daubariškėlė. Kaimas Naujojo Daugėliškio seniūnijoje, 8 km nuo Naujojo Daugėliškio. Lenkų okupacijos metais ir sovietmečiu priklausė Švenčionių apskrities Daugėliškio valsčiui, buvo apylinkės centras, nuo 1950 m. - Ignalinos rajono apylinkės centras, vėliau priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei. Šiame kaime gimė žymus dirvožemininkas, prof. Viktoras Ruokis [1885-1971]. 2003 m. gyveno 12 gyv.
Daugėliškis kaimai - Naujasis Daugėliškis↓ Senasis Daugėliškis↓
Davedynos kaimas Rimšės seniūnijoje, 20 km nuo Rimšės. Sovietmečiu priklausė Šiūlėnų apylinkei.2003 m. gyveno 1 gyv.
Degsnė 1.kaimas Mielagėnų seniūnijoje. 6 km. nuo Mielagėnų. Sovietmečiu priklausė Mielagėnų apylinkei.2000 – 2 gyv., 2003 – 0. Šiame kaime gimė kunigas, istorikas Juozapas Stakauskas [1900-1972]
2. kaimas Vidiškių seniūnijoje, 3 km nuo Vidiškių. Sovietmečiu priklausė Vidiškių apylinkei. 1998 m. žmonės negyveno.
Degutėliai kaimas Dūkšto seniūnijoje, 6 km nuo Dūkšto. Sovietmečiu priklausė Sokiškių apylinkei.
Šiame kaime gimė ilgametis Ignalinos rajono meras Bronis Ropė [g. 1955 m.]. 2003 m. gyveno 8 gyv.
Degutiškė 1 kaimas Ceikinių seniūnijoje, 9 km nuo Ceikinių. Sovietmečiu priklausė Ceikinių apylinkei. 2003 m. gyveno 5 gyv.
Degutiškė I kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 2 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei. Šiame kaime gimė žurnalistas Kazys Petras Obolėnas [1898-1996]. 2003 m. gyveno 2 gyv.
Degutiškė II kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 4 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei. 2003 m. gyveno 5
gyv.
Dembauka, kaimas Kazitiškio seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Gubavos apylinkei.
Dembava, kaimas Kazitiškio seniūnijoje . Sovietmečiu priklausė Gubavos apylinkei.
Deniūnai , Daniūnai, kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 8 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei. 2003 m. gyveno 19 gyv.
Derviniškė kaimas Linkmenų seniūnijoje, 3,5 km nuo Linkmenų. Sovietmečiu priklausė Linkmenų apylinkei. Šiame kaime gimė „Tigro“ partizanų rinktinės vadas Leonas Vilutis [1921-1993]. 2003 m . gyveno 2 gyv.
Didžiasalis 1. miestelis, 5 km į r. nuo Tverečiaus, tarp Dysnos ir Birvetos upių, prie Baltarusijos sienos. Seniūnijos centras. Yra du ežerai : Agarinis ir Dumblys [Dumblynė]. Kaizerinės Vokietijos kariuomenei 1915 m. rudenį okupavus Tverečių ir aplinkinius kaimus, kaimo apylinkėse ėjo fronto linija, nusistovėjusi iki karo pabaigos. Yra išlikę pirmojo pasaulinio karo gynybiniai įtvirtinimai (kultūros paminklas). Lenkų okupacijos metais 1921-1926 m. veikė lietuviška „Ryto“ mokykla. dažnai buvo rengiami lietuviški vaidinimai. 1929 m įkurta lenkiška mokykla. Prieš Antrąjį pasaulinį karą kaime buvo kalvė. Nuo 1941 m. priklausė Švenčionių apskrities Tverečiaus valsčiui, buvo apylinkės centras. Nuo 1950 m. – Ignalinos rajono apylinkės centras, vėlau priklausė Dysnos apylinkei. 1974 m.-1992 m. veikė Statybinių medžiagų kombinatas [ nuo 1996 m. AB „Ignalinos keramika“], kurioje dirbo didžioji dalis darbingo amžiaus miestelio gyventojų. Gamyklą uždarius, darbo neteko apie 1000 žmonių. Buvo 55 daugiabučiai namai, komunalinis ir šilumos ūkis, prekybos centras, veikė geležinkelis [uždarytas 2002 m.]. Yra 2 mokyklos [„Ryto“ vidurinė mokykla nuo 1978 m.; Didžiasalio vidurinė mokykla (rusiška) – nuo1994 m.], darželis, biblioteka, vaikų globos centras, paštas, bendruomenės centras [1998], ambulatorija, evangelinio tikėjimo krikščionių bažnyčia, policijos nuovada, gaisrinė, vaistinė. Jau 1893 m. buvo 203 gyventojai, 1959 m. gyveno 176 gyv., 1970 m. - 210 gyv., 1998 m. - 2691 gyv., 2003 m. –1920 gyv.
Lit.: Iš gyvenvietės ir įmonės istorijos // Nauja vaga, 1998, kovo 14, p. 3
2 . kaimas Dūkšto seniūnijoje, 9 km nuo Dūkšto. Lenkų okupacijos laikais išgarsėjo kautynėmis. 1920-1923 m. čia plėšikavo Dūkšto dvarininko Zano suorganizuota lenkų partizanų gauja. Priklausė Zarasų apskričiai. Sovietmečiu priklausė Sokiškių apylinkei. 2003 m. gyveno 51 gyv.
3. kaimas Ignalinos seniūnijoje, 10 km į p. nuo Ignalinos, pusiaukelėje tarp Ignalinos ir Švenčionių. Įeina į Sirvėtos ↓ regioninio parko teritoriją. Kultūros paminklas [1971], etnokultūrinis draustinis. Gatvinis, etnografinis kaimas. Išsidėstęs Šventelės upelio slėnyje, kurį kerta Miškinėlės upelis. Rytų pusėje telkšo Miškinių ežeras, iš pietų juosia Švenčionių aukštuma. Kaimas susikūrė XVI a. vid. per valakų reformą ir nuo seno priklausė Šventės Zablatiškės dvarui. 1850 m. gyveno 117 gyv., buvo 13 sodybų. Carizmo laikais kaimas vadinosi „Velikaja Vesj“ arba „Dierievnia Velikaja“, lenkmečiu – „Wielka Wies“ ir priklausė Švenčionims. Prasidėjus Antrąjam pasauliniam karui, kaimas 1939 m. pabaigoje atsidūrė Baltarusijos TSR valdose. Tik pokario metais pradėtas vadinti Didžiasaliu ir buvo priskirtas Ignalinos rajonui. 1940 ir 1944 gaisrai sunaikino didesnę dalį kaimo pastatų. 1991 m. buvo 30 sodybų, iš jų 3 paminklinės sodybos ir 17 pavienių paminklinių pastatų. Paminklinės pirkios statytos XIX a. pab. ir XX a pr. Sovietmečiu priklausė Zuikų apylinkei. Pradinė mokykla (1951-). 1741 buvo 16, 1850 – 117, 1905 – 128, 159 – 176, 1970 – 170, 1979 – 146, 1984 -124, 1989 – 104, 2003 m. - 82 gyv.
Lit.: Purvinas, Martynas. Didžiasalio kaimas // Statyba ir architektūra, 1990, Nr.12, p. 18-20; Purvinas, Martynas, Tarnauskienė, Nijolė.Didžiasalis // Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva.T. 1.V.,1996, p. 117-123
Diediškė išnykęs kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 15 km nuo Kazitiškio. Sovietmečiu priklausė Grybėnų apylinkei.
Dietkauščizna. Kaimas Tverečiaus seniūnijoje, 8 km nuo Tverečiaus. Anksčiau buvo polivarkas. 1795 m. ( valdė įgaliotinis Juozas Mokšeckis).Lenkų okupacijos metais 1921-1926 m. veikė lietuviška mokykla. Nuo 1941 m. priklausė Švenčionių apskrities Tverečiaus valsčiui, buvo apylinkės centras. Nuo 1950 m. – Ignalinos rajono apylinkės centras. Veikė paštas, kultūros namai. Už 1 km į š. teka Dysna. Yra biblioteka [ nuo 1955 m.], medicinos punktas. 2000 m. įsteigta kaimo bendruomenė ir ūkininkų bendrija. 1959 m. gyveno 78 gyv., 2003 m. - 122 gyv. Šiame kaime gimė lietuviškos spaudos lenkų okupacijos metais platintojas, lietuvybės puoselėtojas, kraštotyrininkas Antanas Bielinis [g. 1918 m.].
Dikiškė kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 12 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Šiūlėnų apylinkei.2003 m. gyveno 17 gyv.
Dykuma , išnykęs vs. Kazitiškio seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Kazitiškio apylinkei.
Dimbeliai kaimas Ceikinių seniūnijoje, 6 km nuo Ceikinių. 1830 m. kaime buvo 7 sodybos. Priklausė Mielagėnų valsčiui. Sovietmečiu priklausė Ceikinių apylinkei. 2003 m. gyveno 23 gyv.
Dimbeliškė Išnykęs vienkiemis Mielagėnų seniūnijoje
Dindos kaimas Ignalinos seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Zuikų apylinkei. 2003 m. gyveno 15 gyv.
Dirvonai kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 8 km nuo Kazitiškio. Sovietmečiu priklausė Gubavos apylinkei. 2003 m. gyveno 2 gyv.
Dirvoniškės, Dirvoniškė kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 12 km nuo Kazitiškio. Sovietmečiu priklausė Gubavos apylinkei. 2003 m. gyveno 1 gyv.
Dysna. Kaimas Didžiasalio seniūnijoje, 6 km nuo Didžiasalio, Dysnos deš. krante. Minima 1579 m. Buvo Dysnos dvaras. 1865 m. buvo įkurta dviklasė mokykla. Pirmojo pasaulinio karo metais kaimas buvo sudegintas. Lenkų okupacijos metais 1921-1926 m. veikė lietuviška mokykla. 63-79 aštuonmetė mokykla, dabar – pradinė. 1954-83 m. buvo apylinkės centras. Buvo kultūros namai. Yra biblioteka [ nuo 1956 m.]. 1959 m. - 137 gyv., 1985 m. gyveno 84 gyventojai, 2003 m. 104 gyv. Šiame kaime gimė valstybės ir visuomenės veikėjas Augustinas Voldemaras [1883-1942], Ispanijos pilietinio karo dalyvis Mykolas Vileita [1907-1938].
Driškūnai. Kaimas Dūkšto seniūnijoje, 2 km nuo Dūkšto. Lenkų okupacijos metais nuo 1933-1938 m. veikė „Ryto“ draugijos skaitykla, po kurios priedanga slaptai buvo atidaryta ir lietuviška mokykla. Nuo 1940 m. priklausė Zarasų apskrities Dūkšto valsčiui, buvo apylinkės centras. 1950–1954 m. - Dūkšto rajono apylinkės centras, nuo 1954 priklausė Dūkšto rajono Beržininkų apylinkei, vėliau – Ignalinos rajono Sokiškių apylinkei. Šiame kaime gimė žymus medikas, chirurgas traumotologas ir ortopedas, medicinos m. dr., prof. Petras Baubinas [g. 1928 m.], geologas Alfonsas Klimašauskas [1933-1992], technikos m. habil. dr. Kazimieras Juozas Klimašauskas [g. 1938 m.]. 2003 m. gyveno 1 gyv.
Drūtūnai kaimas Linkmenų seniūnijoje, 6 km nuo Linkmenų, Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Sovietmečiu priklausė Linkmenų apylinkei. 2003 m. gyveno 23 gyv
Dubiškė kaimas Mielagėnų seniūnijoje. 6 km. nuo Mielagėnų. Buvo Mielagėnų valsčiaus vienkiemis. Sovietmečiu priklausė Mielagėnų apylinkei. Lenkų okupacijos metais veikė Šv. Kazimiero draugijos skyrius (iki 1936 m.). 2000 m. žmonės negyveno. Šiame kaime gimė Vilniaus krašto veikėjas, kraštotyrininkas Vladas Žilėnas [ 1913 - 1944]
Dūdėniškė kaimas Ignalinos seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Zuikų apylinkei.2003 m. gyveno 3 gyv.
Dūdos. Kaimas Vidiškių seniūnijoje, 6 km nuo Vidiškių, prie Dūdos upelio. Lenkų okupacijos metais veikė lietuviška „Ryto“ draugijos mokykla. 1929-1934 m. aktyviai veikė Šv. Kazimiero draugijos skyrius. Sovietmečiu priklausė Vidiškių apylinkei.Veikė septynmetė, vėliau aštuonmetė mokykla. 2003 m. gyveno 26 gyv.
Lit.: Kaimas prie Dūdos upelio // Nauja vaga, 2002, saus. 12, p. 3
Dūkštas. Miestelis abipus Vilniaus – Daugpilio geležinkelio, tarp dviejų ežerų – Dysnų ir Dūkšto. Teritorija 240 ha . Prie pat miestelio - Parsveto ežeras. Dūkštas pradėjo kurtis 19 a. viduryje tiesiant Peterburgo – Varšuvos geležinkelį. 1861 m. liepos 4-28 d. streikavo 49 akmenskaldžiai, dirbę prie geležinkelio tiesimo (pirmasis streikas Lietuvoje). 1861-1894 –Kauno gubernijos, Zarasų apskrities valsčiaus centras; 19 a. pabaigoje prie geležinkelio stoties išaugo miestelis. 1864-1905 m. veikė valdinė pradinė mokykla, 1871 m. rusų valdininkams pastatyta stačiatikių cerkvė. 1895 miestelis sudegė. 1907 m. pastatyta mūrinė cerkvė. 1908 m. leista rengti savaitiniai turgūs. Miestelį ir apylinkes labai nualino Pirmasis pasaulinis karas. Iš Dūkšto Drūkšių link 1918-1919 m. buvo nutiestas siaurasis geležinkelis. Lenkų okupacijos metais ir vėliau buvo valsčiaus centras, veikė aktyvus lietuvių sąjūdis. 1922-1923 m. veikė lietuviška mokykla. 1929 m. pastatyta bažnytėlė, kurioje pamaldos buvo laikomos vien tik lenkams. Katalikų Šv. Stanislovo Kostkos titulu konsegruota bažnyčia↓ pastatyta 1934-36 m.(1991 m. restauruota).1939 m. D. grįžo Lietuvai. Dūkšto dvare ↓ buvo atidaryta žemės ūkio mokykla. Nuo 1940 m. priklausė Zarasų apskričiai, buvo valsčiaus ir apylinkės centras. Vilniaus Geležinio fondo komitetas Dūkšte įsteigė lietuvišką seklyčią. Vokiečių okupacijos metais nuo 1944 m. Dūkšte veikė LLA (Lietuvos Laisvės Armijos) organizacija, vadovavusi visos Zarasų apskrities valsčių LLA grupėms. 1950-1959 m. – rajono centras. Nuo 1958 m. Ignalinos rajono pavaldumo miestas. Sovietmečiu veikė statybinių medžiagų gamykla, sviesto gamykla, ž. ū. bandymų stotis, lentpjūvė, buitinio aptarnavimo kombinatas, duonos kepykla, 50 lovų ligoninė, viešbutis, Kuro aparatūros gamykla (1979 m.), meno dirbinių ir suvenyrų gamybinio susivienijimo „Dovana“ cechas (1969 m.). Yra mokykla [1914-1944-pradinė, iki 1952 – septynmetė], vaikų darželis, paštas [ nuo 1897m.], autoservisas, kultūros centras [ kultūros namai], biblioteka ( nuo 1940 m.), vaistinė, ambulatorija, Ignalinos priešgaisrinė gelbėjimo tarnybos Dūkšto komanda. 1914 m. gyveno 762 gyventojai, 1921 – 1076, 1931-1689, 1959 – 1968 , 1970 – 1502.Miestelyje gimė biomedicininių m. dr. Gintautas Gumbrevičius [g. 1959 m.], dainininkė, režisierė Vlada Mikštaitė [g. 1924 m.], kovotojas prieš lenkų okupaciją Silvestras Šileikis [1888-1990]., biomedicinos m. dr.Natalija Truchina
Lit.: Kviklys B. Lietuvos bažnyčios. T. 5, D. 1. Chicago, 1986, p. 85 ; Ropninkas I. Dūkštas // Gimtinė.1992, rugs. 1-31; Dūkštas // Mulokas J. Vilnius lenkų okupacijoj. Melebourne, 1976, p. 58-60
Dūkšteliai, žr. Senasis Dūkštas
Dumbovka , Dembauka [išnykęs kaimas, Kazitiškio sen.]
Dvarykščiai 1.kaimas Dūkšto seniūnijoje, 2 km nuo Dūkšto. 2003 m. gyveno 13 gyv.
2. kaimas Tverečiaus seniūnijoje, 11 km nuo Tverečiaus. Lenkų okupacijos metais veikė Šv. Kazimiero d-jos skyrius (iki 1936 m.). Šiame kaime gimė biomedicininių m. dr., prof. Melonija Gabrielė Kiauleikienė [g. 1924 m.]. Sovietmečiu priklausė Dietkauščiznos, nuo 1979 m. Tverečiaus apylinkei. Pradinė mokykla. 2003 m. gyveno 15 gyv.
Dvarykščius kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 16 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei. Sovietmečiu priklausė Sokiškių apylinkei. 2003 m. gyveno 3 gyv.
Dvariškiai kaimas Linkmenų seniūnijoje, 1 km nuo Linkmenų, Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Sovietmečiu priklausė Linkmenų apylinkei. 2003 m. gyveno 18 gyv.
Dvarnapolis I kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 5 km nuo Kazitiškio. Sovietmečiu priklausė Kazitiškio apylinkei. 2003 m. gyveno 3 gyv.
Dvarnapolis II kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 4 km nuo Kazitiškio. Sovietmečiu priklausė Kazitiškio apylinkei. 2003 m. gyveno5 gyv.
Džiaugsminė kaimas Vidiškių seniūnijoje, 6 km nuo Vidiškių. Sovietmečiu priklausė Vidiškių apylinkei. 2003 m. gyveno 2 gyv.
Edvardavas kaimas Mielagėnų seniūnijoje. 6 km. nuo Mielagėnų. Sovietmečiu priklausė Mielagėnų apylinkei.2000 m. – negyvenamas.
Eglyniai kaimas, Rimšės seniūnijoje, 9 km į š. v. nuo Rimšės, dešinėje Ilgių ež. pakrantėje. Po antrojo pasaulinio karo kaime buvo 28 sodybos. Sovietmečiu priklausė Rimšės apylinkei. 2003 m. gyveno 9 gyv.
Eglyniškė kaimas Vidiškių seniūnijoje, 7 km nuo Vidiškių. Sovietmečiu priklausė Vidiškių apylinkei.Šiame kaime gimė ilgametis Lietuvos radijo ir televizijos darbuotojas Juozas Neverauskas [g.1950 m.]. 2003 m. gyveno 2 gyv.
Erzvėtas, Kasintiškė . Kaimas Tverečiaus seniūnijoje, 7 km į p.v. nuo Tverečiaus. Išsidėstęs Erzvėto ežero rytiniame krante, prie Birvėtos (Erzvėtos) ištakos. Dar caro laikais veikė lietuviška mokykla. Pirmojo pasaulinio karo metais įsteigta vokiška mokykla. Lenkų okupacijos metais 1920-1927 m. veikė lietuviška „Ryto“ draugijos mokykla. Tarpukaryje kaime buvo aktyvių bolševizmo remėjų. 1931 m. įsteigta komjaunimo kuopelė, nuo 1936 m. kaime veikė pogrindinė spaustuvė, buvo spausdinami Lietuvos komunistų biuro prie Vakarų Baltarusijos CK žurnalai „Barikada“ (1936-37 m.) ir „Valsiečių balsas“ (1936-38 m.). Prieš Antrąjį pasaulinį karą kaime buvo kalvė.Nuo 1941 m. priklausė Švenčionių apskrities Tverečiaus valsčiui, buvo apylinkės centras. Nuo 1950 m. – Ignalinos rajono apylinkės centras, vėlau priklausė Tverečiaus apylinkei. Pokario metais buvo 36 sodybos 1959 – 115gyv. , 1970 -119 gyv. , 2003 m. gyveno 46 gyv. Šiame kaime gimė žinoma kraštotyrininkė Irena Seliukaitė [g. 1954 m.].
Ežeriškė 1. viensedis Dūkšto seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Sokiškių apylinkei.
2. kaimas Rimšės seniūnijoje, 8 km nuo Rimšės. Sovietmečiu priklausė Šiūlėnų apylinkei.2003 m. gyveno1 gyv.
F,G
Ferma kaimas Rimšės seniūnijoje, 2 km nuo Rimšės. Sovietmečiu priklausė Rimšės apylinkei. 2003 m. gyveno 27 gyv.
Gaidė. Kaimas Rimšės seniūnijoje, 11 km į š. r. nuo Rimšės. Įsikūręs prie Gaidės ežero. Archeol. radinys: akmeninis įtveriamasis kirvis. Pirmą kartą paminėta 1514 m., kai Žigymantas Senasis Gaidės dvarą dovanojo Drūkšių parapijai. 1726 m. pastatyta bažnyčia (perstatyta 1819, 1883 m.). Dabartinė medinė Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia ↓pastatyta 1938 m. Kunigavo Juozas Žiogas. 1908 įsteigta valdinė pradinė mokykla. Nuo 1941 m. priklausė Zarasų apskrities Rimšės valsčiui, buvo apylinkės centras. Nuo 1950 m. – Dūkšto rajono apylinkės centras, vėliau Ignalinos rajono apylinkės centras. Priklausė Adomo Mickevičiaus, V. Rylovo kolūkiams. Veikė kultūros namai (1957-78 m.), biblioteka (1975-1998 m.), girininkija, septynmetė mokykla, paštas, parduotuvė. 1959 m. -49 gyv, 1970 – 79 gyv. 1979 – 141 gyv. 1985 m. – 82 gyv. 2003 gyveno 52 gyv.
Gakėnai kaimas Rimšės seniūnijoje, 20 km nuo Rimšės. Sovietmečiu priklausė Šiūlėnų apylinkei.2003 m. gyveno 11 gyv.
Gakiškė kaimas Rimšės seniūnijoje, 5 km nuo Rimšės. Sovietmečiu priklausė Rimšės apylinkei. 2003 m. gyveno 1 gyv.
Galai kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 5 km nuo Kazitiškio. Sovietmečiu priklausė Kazitiškio apylinkei. 2003 m. gyveno 7 gyv.
Galalaukė , Galalaukis[ išnykęs vienkiemis, Daugėliškio sen.]. Sovietmečiu priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei.
Galalaukiai kaimas Didžiasalio seniūnijoje 2 km nuo Didžiasalio. Sovietmečiu priklausė Dysnos apylinkei. Šiame kaime gimė žurnalistas Kazimieras Umbražiūnas [1909-1996].
Galilaukė kaimas Rimšės seniūnijoje, 17 km nuo Rimšės. Sovietmečiu priklausė Gaidės seniūnijai. 2003 m. gyveno 7 gyv.
Galinavas, išnykęs vs. Ceikinių seniūnijoje.
Galiniai 1. kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 13 km nuo Kazitiškio. Sovietmečiu priklausė Gubavos apylinkei. 2003 m. gyveno 1 gyv.
2. išnykęs vienkiemis, Linkmenų seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Linkmenų apylinkei.
Galiniškė kaimas Dūkšto seniūnijoje, 5 km nuo Dūkšto. Sovietmečiu priklausė Sokiškių apylinkei. 2003 m. gyveno 9 gyv.
Galulaukis , išnykęs kaimas, Kazitiškio sen. Sovietmečiu priklausė Grybėnų, vėliau Kazitiškio apylinkėms. Išbrauktas iš apskaitinių dokumentų 1987 m.
Garbšiai. Kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 9 km nuo Kazitiškio. Nuo 1940 m. priklausė Zarasų apskrities Salako valsčiui, buvo apylinkės centras. Nuo 1950 m. –Dūkšto rajono apylinkės centras, vėliau priklausė Kazitiškio apylinkei. 2003 m. gyveno 8 gyv.
Garbūnai. Kaimas Ignalinos seniūnijoje. Priklausė Švenčionių apskrities Kaltanėnų valsčiui. Sovietmečiu priklausė Zuikų apylinkei. Pradinė mokykla. 2003 m. gyveno 16 gyv.
Garšvinė. Kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 16 km nuo Kazitiškio. Priklausė Švenčionių apskrities Daugėliškio valsčiui. Lenkų okupacijos metais veikė lietuviška mokykla. Sovietmečiu priklausė Grybėnų apylinkei. Šiame kaime gimė žurnalistas, visuomenės veikėjas Jeronimas Cicėnas [1909-1987]. 2003 m. gyveno 5 gyv.
Gaspariškė kaimas Ceikinių seniūnijoje, 5 km nuo Ceikinių. Sovietmečiu priklausė Ceikinių apylinkei. 2003 m. gyveno 3 gyv.
Gaveikėnai , kaimas Ignalinos seniūnijoje, prie Dringio ežero, 4 km į v. nuo Ignalinos, Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Kaimas gatvinis. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėti 1373 metais [„Livonijos kronikoje“]. Priklausė Kazokinės dvarui. Per kaimą eina senovinė susisiekiančių tvenkinių sistema. Tvenkinių vanduo XIX a. ir XX a. pradž. suko malūną. Dabar Gaveikėnų vandens malūnas ↓ yra kultūros paminklas. Sovietmečiu G. priklausė Palūšės apylinkei. Buvo kultūros namai 1960 -?;‘ biblioteka (1965-85). Kaime yra privatus Augulių muziejus. Šiame kaime gimė žurnalistas Juozas Baušys [g. 1939 m.], dailininkas, prof. Jonas Čeponis [1926-2003]. 1959 – 70 gyv., 2003 m. gyveno 42 gyv.
Lit.: Gaveikėnai // Nauja vaga. 2000, geg. 17, p. 3
Gaveikiškė kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 8 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei. 2003 m. gyveno 1 gyv.
Gedžiūnai kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 17 km nuo Kazitiškio. Sovietmečiu priklausė Grybėnų apylinkei. 2003 m. gyveno 7 gyv.
Gedžiūnėliai , kaimas Kazitiškio seniūnijoje, dešiniajame Dysnos krante, 17 km nuo Kazitiškio, 8 km į pietus nuo Dūkšto. Kaimą supa Dysnų [ 2 km į š.] ir Dysnykščio [1 km į š. r.] ežerai. Kaime rasta neolito stovyklos liekanų. 1921 m. pastatyta koplyčia ir bandyta įkurti parapiją. Tačiau iki 1931 m. pamaldos čia būdavo tik kartą per mėnesį. 1933 m. įkurta parapija. 1941 m. kun. K. Gumbaragis išrūpino pilnas parapijos teises. Švč. M. Marijos Sopulingosios bažnyčia ↓ Priklausė Zarasų apskričiai, Dūkšto valsčiui. Sovietmečiu priklausė Dūkšto rajonui [1950-1959], vėliau – Ignalinos rajono Grybėnų apylinkei. 1959 m. gyveno 42 gyv., 2003 m. gyveno 6 gyv.
Lit. : Gedžiūnėliai // Mūsų Lietuva. T. 1. Chicago, 1964, p. 637
Geibos kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 8 km nuo Kazitiškio. Sovietmečiu priklausė Gubavos apylinkei.1998 m. gyventojų nebuvo.
Geisteniai išnykęs kaimas, Dūkšto sen. Sovietmečiu priklausė Sokiškių , vėliau Dūkšto apylinkėms. Išbrauktas iš apskaitinių dokumentų 1987 m. Šiame kaime gimė kalbininkas, mokytojas, hum. m. dr. Juozas Abaravičius [1934-2003]
Gerkonys. Kaimas Dūkšto seniūnijoje, 8 km nuo Dūkšto. Nuo 1940 m. priklausė Zarasų apskrities Dūkšto valsčiui, buvo apylinkės centras. Nuo 1950 m. –Dūkšto rajono apylinkės centras, nuo 1954 m. priklausė Beržininkų apylinkei, nuo 1960 m .- Ignalinos rajono Sokiškių apylinkei. 2003 m. gyveno 46 gyv.
Gervelės. Kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 13 km nuo Naujojo Daugėliškio. Priklausė Breslaujos apskrities Rimšės valsčiui. Lenkų okupacijos metais veikė Šv. Kazimiero d-jos skyrius, „Ryto“ d-jos skaitykla (nuo 1932 m.).1939 m. čia gyveno 136 gyv., 1994 – 39, 2003 – 23 gyv. Pietinėje kaimo pusėje stovi kaimui 1994 metais sukurtas paminklas [aut. Petras Martinkėnas]. Sovietmečiu priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei. Šiame kaime gimė dailininkė iliustratorė Virginija Martinkėnaitė-Stankevičienė
Gerveniškė , Gerveliškė, 1. kaimas Rimšės seniūnijoje, 7 km nuo Rimšės. Sovietmečiu priklausė Šiūlėnų apylinkei.2003 m. gyveno 15 gyv.
2. kaimas Vidiškių seniūnijoje, 10 km nuo Vidiškių. Sovietmečiu priklausė Vidiškių apylinkei.1998 m. žmonės negyveno.
Gilūtos 1. kaimas Mielagėnų seniūnijoje 7 km. nuo Mielagėnų. Per kaimą teka Svyla (Birvėtos intakas). Kaimas minimas 1744 m. Priklausė Švenčionių apskrities Mielagėnų valsčiui. 1830 m. kaime buvo 21 sodyba. 1880 m. pastatytas vėjo malūnas (sunyko sovietmečiu). Nuo 1914 m. veikė „Ryto“ draugijos skyrius. 1924-1928 m. - „Ryto“ draugijos lietuviška mokykla. Lenkų okupacijos metais veikė Šv. Kazimiero draugijos skyrius (iki 1936 m.). Nuo 1941 m. priklausė Švenčionių apskrities Mielagėnų valsčiui, buvo apylinkės centras. Nuo 1950 m. – Ignalinos rajono apylinkės centras, vėliau priklausė Mielagėnų apylinkei, Tverečiaus apylinkei [dalis]. 1991 -1996 m. veikė žemės ūkio bendrovė. Buvo kultūros namai, pradinė mokykla (1949-2005), biblioteka. 1866 – 306, 1938 – 283, 1959 – 256, 1970 – 210, 1979 – 156 gyv. 2003 m. gyveno 157 gyv.
2. išnykęs vienkiemis. Sovietmečiu priklausė Mielagėnų apylinkei. Išbrauktas iš apskaitinių dokumentų 1987 m.
Gimtinė kaimas Dūkšto seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Sokiškių apylinkei. 1998 m. žmonės negyveno
Gineitiškis kaimas Linkmenų seniūnijoje, 9 km nuo Linkmenų. Sovietmečiu priklausė Palūšės apylinkei. 2003 m. gyveno 9 gyv.
Ginučiai kaimas Linkmenų seniūnijoje, 10 km nuo Linkmenų,tarp Almajo ir Sravinaičio ežerų, Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Spėjama, kad kaimo vardas kilo nuo žodžio „gintis“. Metraščiai mini, kad kaimo apylinkėse 1373 m. siautėjo didelė kalavijuočių kariauna. Rašytiniuose šaltiniuose kaimas pirmą kartą minimas XVI a. 1554 m., valdant LDK kunigaikščiui Zigmantui Augustui, kaime buvo 3 ūkiai, tutėję 3 valakus ir 10 margų žemės, 1732 – 4, 1738 – 7 ūkiai 1870 m. kaime gyveno 66 gyventojai. Spaudos draudimo metais veikė slapta lietuviška mokykla. 1917 m. visas kaimas sudegė. Nuolat veikianti mokykla įkurta 1920 m. Sovietmečiu priklausė Palūšės apylinkei. Buvo kolūkio centras. Veikė elektrinė, malūnas ↓ , lentpjūvė, biblioteka [nuo 1962- ]. Yra felšerių punktas, pradinė mokykla , paštas. 1866 buvo 160, 1932 – 225, 1959 – 209, 1970 – 192, 1979 – 130 gyv. , 1985 – 118 gyv., 2003 m. gyveno 56 gyv.
Lit.: ŠemelytėR. Atostogos po alyvine obelim // Šeimininkė.2004, rugpj. 25, p.1, 6
Girdžiūnai kaimas Rimšės seniūnijoje, 6 km nuo Rimšės, prie Apvardų ežero.Per I pas. karą kaimo gyventojai buvo išvaryti iš savo namų. Priklausė Zarasų apskrities Rimšės valsčiui. Sovietmečiu priklausė Rimšės apylinkei. 2003 m. gyveno 9 gyv. Šiame kaime gimė kultūros veikėjas, karininkas Juozas Dubaka [1890-1915], žurnalistas, visuomenės veikėjas Jonas Kardelis [1893-1969].
Giriniškė kaimas, Ceikinių sen. Sovietmečiu priklausė Ceikinių apylinkei. Šiame kaime gimė zoologas, agronomas Antanas Blažys [1914-1996], nusipelnęs ekonomistas, habil. socialinių m. dr., prof. Bernardas Blažys [ g. 1931 m.], chemikas, technologas Kajetonas Blažys [1903-1963], nusipelnęs gydytojas Vladas Blažys [1911-1980].
Girminiai. Kaimas Ignalinos seniūnijoje. Nuo XVI a. vidurio G. priklausė Ašmenos pavietui, t.y. buvusiai Nalščios žemei. 18 a. pab. kaime gyveno daugiausia Mačiuliai. Lenkų okupacijos metais G. priklausė Švenčionių apskrities Daugėliškio valsčiui, buvo išdalyti į vienkiemius. Dalis G. kitoje Viksvojo ežero pusėje gavo kitą pavadinimą – Medinos ↓ . Veikė „Ryto„ d-jos mokykla.Sovietmečiu priklausė Vidiškių apylinkei. 1959- 90, 1970 – 91, 1979 – 77 gyventojai. 2003 m. gyveno 159 gyv. Šiame kaime gimė fizikas Algirdas Vladas Medeišis [g. 1934 m.].
Lit.: Čeponis K. Girminiai – istorija ir apylinkės // Nauja vaga, 1992, saus.25, 29, vas.5
Girneliškė kaimas Ignalinos seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Zuikų apylinkei. 2003 m. gyveno 12 gyv.
Girutiškė kaimas Dūkšto seniūnijoje, 1 km nuo Dūkšto. Sovietmečiu priklausė Sokiškių apylinkei. 2003 m. gyveno 38 gyv.
Gorkos kaimas Mielagėnų seniūnijoje. 1830 m. kaime buvo 6 sodybos. Sovietmečiu priklausė Ceikinių apylinkei. 2003 m. gyveno 6 gyventojai.
Gramantiškė kaimas Rimšės seniūnijoje, 16 km nuo Rimšės. Sovietmečiu priklausė Šiūlėnų apylinkei.2003 m. gyveno 5 gyv.
Grybėnai, kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 15 km nuo Kazitiškio, 6 km į p. nuo Dūkšto. Įsikūrę Dysnų ežero pietiniame krante. Sovietmečiu buvo Grybėnų apylinkės centras, vėliau „Kelias į komunizmą“ kolūkio centras. Buvo kultūros namai. Yra aštuonmetė mokykla [pradinė 1935 – 1949, 1950 – 61- septynmetė], biblioteka , paštas, medicinos punktas. 2003 m. gyveno 180 gyv. Kaime 1738 buvo 4 šeimos, 1866 buvo – 102, 1959 – 107, 1970 – 91, 1979 – 131 gyv. Šiame kaime gimė poetas Jonas Šalna [g. 1921 m.].
Grigališkė [kaimas, Didžiasalio sen.]. Sovietmečiu priklausė Dysnos apylinkei.
Grigiškė. Kaimas Naujojo Daugėliškio seniūnijoje.10 km į š. v. nuo Mielagėnų. Sovietmečiu priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei. 1959 m. gyveno 98 gyv., 1998 – 35, 2003 – 33 gyv. Šiame kaime gimė kompozitorius Julius Gaidelis [1909-1983], visuomenės veikėjas Albertas Misiūnas [1922-1998], visuomenės veikėjas Petras Noreika [1924-1996]
Grikiapelė kaimas Linkmenų seniūnijoje, 4 km nuo Linkmenų, prie Linkmenų – Palūšės kelio, Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Sovietmečiu priklausė Linkmenų apylinkei. Buvo pradinė mokykla [nuo 1936 m, vėliau 1948-62 – septynmetė], biblioteka. Yra medicinos punktas .1959 m. gyveno 59 gyv., 2003 m. gyveno 90 gyv.
Grikiapeliai kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 12 km nuo Kazitiškio. Sovietmečiu priklausė Gubavos apylinkei.2003 m. gyveno 5 gyv.
Griškiškė, Griškaučizna kaimas Rimšės seniūnijoje, 12 km nuo Rimšės. Prie Ilgaičio ežero. Sovietmečiu buvo Šiūlėnų apylinkės ir kolūkio centras. Veikė malūnas, lentpjūvė, felšerių – akušerių punktas, kultūros namai, biblioteka (nuo 1960 m.). 2003 m. gyveno 22 gyv.
Gubava kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 8 km nuo Kazitiškio. Buvo dvaras. Mokykla. Sovietmečiu buvo apylinkės centras. 2003 m. gyveno 4 gyv.
Gubavėlė kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 7 km nuo Kazitiškio. Sovietmečiu priklausė Gubavos apylinkei. 2003 m. gyveno 1 gyv.
Gudapievis kaimas Tverečiaus seniūnijoje, 13 km nuo Tverečiaus. Sovietmečiu priklausė Dietkauščiznos, nuo 1979 m. Tverečiaus apylinkei. Šiame kaime gimė technikos m. habil. dr., prof. Albinas Gulbinskas [1926-1994]. 2003 m. gyveno 5 gyv.
Gudėnai kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 16 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Kačergiškės apylinkei. 2003 m. gyveno 11 gyv.
Gudiškė, išnykęs kaimas Kazitiškio seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Kazitiškio apylinkei.
Gudiškėliai, išnykęs kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 5 km nuo Kazitiškio. Sovietmečiu priklausė Kazitiškio apylinkei. Išbrauktas iš apskaitinių dokumentų 1987 m.
Gudiškis [buvęs polivarkas, Kazitiškio sen.]
Guntauninkai, Gantauninkai, Karališkė. Kaimas Mielagėnų seniūnijoje. Prie Tverečiaus - Adutiškio kelio, gatvinis. Per kaimą teka Svyla [Birvėtos intakas]. Jau 1914 m. veikė „Ryto“ draugijos skyrius, buvo slapta lietuviška mokykla. Kaizerinės Vokietijos kariuomenei 1915 m. rudenį okupavus Tverečių ir aplinkinius kaimus, kaimo apylinkėmis ėjo fronto linija, nusistovėjusi iki karo pabaigos. Yra išlikę pirmojo pasaulinio karo gynybiniai įtvirtinimai (kultūros paminklas). Lenkų okupacijos metais 1921-1927 m. veikė lietuviška „Ryto„ d-jos mokykla. Vėliau buvo uždaryta ir įkurta lenkiška. 1927 m. įsteigtas Šv. Kazimiero d-jos skyrius. Veikė Lietuvių ūkio draugijos ratelis. 1934 m. įsteigtas kooperatyvas „Bijūnas“. Po antrojo pasaulinio karo kaime ėmė greitai augti naujos sodybos [gyveno apie 50 šeimų]. Nuo 1941 m. priklausė Švenčionių apskrities Tverečiaus valsčiui, buvo apylinkės centras. Nuo 1950 m. – Ignalinos rajono apylinkės centras, vėliau priklausė Tverečiaus apylinkei. Pradinė mokykla. 1959 m. gyveno 218 gyv.,2003 m. gyveno 53 gyv. Šiame kaime gimė knygnešys Augustinas Janutėnas [1869-], technikos m. dr. Antanas Stasiūnas [g. 1922 m.]
Lit.: Guntauninkai // Nauja vaga, 2002, spal. 12, p. 3
Gurbai išnykęs kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 10 km nuo Kazitiškio. Sovietmečiu priklausė Grybėnų apylinkei.
Gūriai kaimas Rimšės seniūnijoje, 6 km nuo Rimšės. Sovietmečiu priklausė Rimšės apylinkei. 2003 m. gyveno 11 gyv.
Gurnas, išnykęs vs. N. Daugėliškio seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei.
I,J
Ignalina, miestas išsidėstęs abipus geležinkelio Vilnius-Sant-Peterburgas. Rajono savivaldybės centras. Plentai į Švenčionis, Zarasus, Uteną. Miestą supa Gavio, Gavaičio, Ilgio, Šiekčio, Mekšrinio, Paplovinio, Palaukinio, Agarinio, Gulbinio ežerai.
Herbas : sidabrinės lelijos mėlyname fone simbolizuoja ežerų krašto gamtą [sukurtas 1970 m. , dailininkė V. Grušeckaitė]. Ignalinos mieste gyvena —6591 gyventojas.
Istorija . Manoma, kad teritorijoje, kurioje įsikūrė ir kurią dabar užima Ignalina, pirmieji gyventojai apsigyveno IX – XII a. Dabartinio miesto teritorijoje yra buvusios keturios gyvenvietės: Ignalinos ir Vašivų (Dekaniškės) palivarkai bei Budrių ir Vilkakalnio kaimai. Seniausia gyvenvietė – Budrių kaimas, ką liudija šiose vietovėse rasti akmeniniai kirvukai. Ilgio ežero Rudakampio pusiasalyje stovėjusi medinė pilaitė, greičiausiai sudeginta kalavijuočių XIII a. pradžioje.. Visas Ignalinos miesto dabartinis centras (įskaitant geležinkelio stotį) yra išsidėstęs buvusio Ignalinos palivarko teritorijoje. Kada buvo įkurtas Ignalinos palivarkas, žinių nėra. Tačiau akivaizdu, kad savo vardą jis gavo iš Kaminskio vardo Ignas. Tai galėjo įvykti tada, kai Ignas Kaminskis pradėjo valdyti Vidiškių dvarą (ir kartu palivarką). Gali būti, kad palivarkas egzistavo anksčiau, tačiau turėjo kitą vardą. Faktiškai Ignalinos istorija prasideda 1857 - 1862 metais, kai buvo tiesiamas Sankt Peterburgo – Varšuvos geležinkelis, kurio statybai reikalingą žemę caro valdžia nupirko iš Igno Kaminskio valdomo Ignalinos palivarko. Turimais duomenimis, 1866 metais prie stoties gyveno 85 žmonės, iš jų 9 žydų tautybės. Pradžioje buvo pastatyta policijos būstinė, vėliau smuklė ir parduotuvė. Geležinkelis turėjo didelės reikšmės gyvenvietei, pagerino ryšį su Vilniumi ir Daugpiliu. 1895 m. čia jau gyveno apie 300 gyventojų, daugiausia žydų, perkėlusių savo prekybos verslą iš Palūšės. Buvo persikelti ir mediniai žydų maldos namai. Pirmą dviejų aukštų mūrinį namą pagrindinėje bevardėje gatvėje pasistatė turtingas pirklys Nachemka. Ignalinos gatvelės ilgai neturėjo pavadinimų. XIX a. pabaigoje Ignalina buvo linijinio plano, medinių namelių formuojama gyvenvietė. 1906 metais Ignalinoje buvo įsteigta pirmoji mokykla. Po pirmojo pasaulinio karo Ignalina liko lenkų okupuotame krašte. 1920 m. – 1939 m. įsteigta lenkiškoji pradinė mokykla. Apie 1934 m. veikė „Ryto“ draugijos skaitykla (uždaryta 1936 m.). 1939 m. Vilniaus kraštą gražinus Lietuvai Ignalina tapo Švenčionėlių apskrities Daugėliškio valsčiumi. 1940 m. Vilniaus Geležinio fondo komitetas Ignalinoje įsteigė lietuvišką seklyčią. Miestas pakilo tik po Antrojo pasaulinio karo. Sovietmečiu priklausė Švenčionių apskričiai, buvo valsčiaus centras. 1950 m. gavo miesto teises, tapo rajono centru, atsiranda administracinių įstaigų ir įmonių tinklas. Pradeda veikti ligoninė, antroji mokykla. Palyginti su kitais rajonų centrais, Ignalina buvo gana menkas miestelis, užstatytas vienaaukščiais mediniais pastatais. Beveik visos gatvės buvo negrįstos. 1988 m. rugsėjo mėn. miesto parke surengtas pirmas Sąjūdžio mitingas, o lapkričio 12 d. ant viešosios bibliotekos pastato iškelta trispalvė. Vėliau Ignalina ėmė sparčiai plėstis, išaugo nauji daugiabučiai namai, pastatytos naujos autobusų ir geležinkelio stotys. 1988 m. rugsėjo mėn. miesto parke surengtas pirmas Sąjūdžio mitingas, o lapkričio 12 d. ant viešosios bibliotekos pastato iškelta trispalvė. Po 1990-ųjų metų mieste dar labiau pagausėjo naujų statinių. 2006 m. rekonstruota aikštė miesto centre.
Mieste įsikūrę : Agentūros:Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Ignalinos rajono agentūra, „Baltikums draudimas“ Utenos filialo Ignalinos agentūra, „Lindra“ draudimo kompanijos Ignalinos agentūra, Ignalinos atominės elektrinės regiono plėtros agentūra. Akcinės bendrovės: „Imeda“, „Tiekimas“, Bankas HANSABANKAS, Ignalinos skyrius, Bankas NORD/LB Lietuva Ignalinos skyrius, Bankas SNORAS, Utenos filialas, taupomasis skyrius Nr. 14, „Lietuvosdraudimas“ Ignalinos skyrius, „Suskystintos dujos“ Ignalinos suskystintų dujų degalinė, dujų ūkis, „Rytų skirstomieji tinklai“, Utenos regiono Ignalinos skyrius, „Lietuvos geležinkeliai“ Ignalinos geležinkelio stotis, „Žalvaris“ Ignalinos aikštelė.Atstovybės: „Baltijos garantas“ atstovybė Ignalinos rajone, „Ergo Lietuva“ atstovybė Ignalinos rajone, „NORD/LB draudimas“ Ignalinos atstovybė. Bendrijos: Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ Ignalinos padalinys „Ignalinos Viltis“ [1996]. Centrai: Ignalinos jaunimo centras [1999], Ignalinos rajono kultūros centras, Utenos visuomenės sveikatos centro Ignalinos filialas, Utenos teritorinės darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybos Ignalinos filialas, Registrų centras, VĮ Utenos filialas, Ignalinos skyrius, Lietuvos žiemos sporto centras, ARVI ir ko, UAB, Ignalinos žemdirbių aptarnavimo centras, Ignalinos moksleivių namų Turizmo kraštotyros informacijos centras, Ignalinos turizmo informacijos centras , Ignalinos verslo informacijos centras . Firmos : „Gieva“, S. Trapikienės firma, filialas , „Liepa“, J. Roko firma . Įstaigos: Ignalinos rajono savivaldybė,Ignalinos miškų urėdija , Ignalinos moksleivių namai, Ignalinos rajono policijos komisariatas, Ignalinos rajono apylinkės prokuratūra, Ignalinos rajono apylinkės teismas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (SODRA) Ignalinos rajono skyrius, Ignalinos darbo birža, Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Ignalinos skyrius, Ignalinos ligoninė, Ignalinos rajono poliklinika, Ignalinos autobusų stotis, Ignalinos techninės apžiūros stotis, Ignalinos rajono savivaldybės viešoji biblioteka, Ignalinos kredito unija, Ignalinos kelių tarnyba, Ignalinos rajono notarų biuras, Ignalinos paštas, Ignalinos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, Ignalinos rajono realinė stotis, AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, „Regitra“, VĮ Utenos filialas, Ignalinos grupė, Panevėžio teritorinės statistikos valdybos vyr. statistikas Ignalinoje, Vaikų lopšelis-darželis „Šaltinėlis“, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie LR VRM, Ignalinos rinktinė, Ignalinos atominės elektrinės regiono plėtros agentūra, VšĮ, Ignalinos rajono žemėtvarkos skyrius. Klubai: Afganistano karo veteranų klubas [įk. 2002], Futbolo sporto klubas, Ignalinos krašto klubas [įk. 1992], Ignalinos moterų klubas „Aušrinė“, Ignalinos žaliųjų klubas „Medeina“ [įk. 1990], Literatų klubas „Lelija“, Motociklininkų klubas, Pagyvenusių žmonių klubas „Rudenėlis“ [įk. 2000], Sporto klubas „Garsas“, Suvalkiečių klubas [įk. 1998], Sveikuolių klubas „Lobelija“, orientavimosi sporto klubas „Būdakalnis“. Mokyklos: Česlovo Kudabos pagrindinė, Ignalinos rajono gimnazija. Ignalinos muzikos mokykla. Redakcijos: Laikraščių „Nauja vaga“, „Ignalina“, „Mūsų Ignalina. Tarnybos: Pedagoginė psichologinė tarnyba, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Utenos teritorinės darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybos Ignalinos filialas, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, Ignalinos rajono konsultavimo biuras. Uždarosios akcinės bendrovės: „Ignalinos autobusų parkas“, „Ignalinos butų ūkis“, „Ignalinos spaustuvė“, „Kagus“, „Kompata“,„Užubaliai”, „Granitas“, „Elektromarktas“, „Impala“, Propano ir butano dujų centras, „Legra“ padalinys, „Melinga“ Ignalinos filialas, „Ignolita“, „Igela“, „Norfos mažmena“ Ignalinos parduotuvė, Pigiau grybo Ignalina „Palink“, „Ignolitos mediena“, „Cesta, „Torlina“ Ignalinos aikštelė, „Simas“ prekybos tinklas UAB „Omnitel“ partneris, „Ignalinos statyba“, Ignalinos šilumos tinklai, Ignalinos televizija, Ignalinos vaistinė, Ignalinos vanduo, Ignalinos veislininkystė, Ignalinos veterinarinė vaistinė
Ignalinoje gimė humanitarinių m. dr. Arūnas Bubnys [g. 1961 m.], gamtos m. dr. Rūta Jankauskienė [g. 1960 m.], aukščiausios kvalifikacijos kategorijos gydytojas Romualdas Juršėnas [g. 1956 m.], Lietuvos irklavimo meistrė Violeta Lastakauskaitė [g. 1965], švietėjas, mokytojas Vincas Martinkėnas [1906-1997], žymus gydytojas Stasys Kazys Panavas [g. 1943 m.], režisierė, scenografė Jūratė Paulėkaitė [g. 1962 m.], fizinių m. dr. Petras Rutkauskas [g. 1945 m.], botanikos m. dr. Jolanta Stankevičiūtė [g. 1971 m.], biomedicininių m. dr. Petras Šileikis [g. 1939 m.], socialinių m. dr. Teofilis Vitėnas [g. 1944 m.], vidurinę mokyklą baigė humanitarinių m. habil. dr., prof. Evalda Marija Jakaitienė [g.1940 m.]
Ignalinos polivarkas, Ignalinka. Išnykęs polivarkas.Įsiliejo į Ignalinos gelež. stotį XIX a. gale.
Lit.: Karte des westlichen Ru ß lands, S.20. Herausgegeben von der Kartogr. Abteilung der kgl. Preu ß . Laudesaufnahme 1917, Druck 1919
Ivanėnai, žr. Janionys
Izabelinė, Izabelina, kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 8 km nuo Naujojo Daugėliškio, 11 km į š. nuo Mielagėnų. Prie Daugėliškio – Tverečiaus kelio. Kaimo šiauriniu pakraščiu teka Ringė (Dysnos intakas). XV a. kaimo vietovė priklausė didikams Goštautams. Izabelei Goštautaitei priklausiusi valda buvo pavadinta Izabelina. Carizmo laikais kaime apsigyveno sentikių kolonistai. Žmonių šnekamojoje kalboje kaimas buvo vadinamas „Vtoraja Moskva“. Nuo 1933 m. veikė pradinė mokykla. Lenkų okupacijos metais kaime veikė pogrindinė komunistinė kuopelė. Sovietmečiu priklausė Kačergiškės apylinkei.1939 m. gyveno 139 gyv., 1959 m. -193 gyv., 2003 m. - 44 gyv.
Lit.: Karmonas A. Nestandartinis kaimas // Nauja vaga.2004, rugpj. 4
Izabelinėlė kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 9 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei. 1998 m. žmonės nebegyveno.
Jakaviškiai kaimas Ceikinių seniūnijoje, 4 km nuo Ceikinių. Sovietmečiu priklausė Ceikinių apylinkei. 2003 m. gyveno 1 gyv.
Jakėnai kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 17 km nuo Kazitiškio. Sovietmečiu priklausė Dūkšto rajonui, buvo apylinkės centras. Vėliau priskirtas Ignalinos rajono Kazitiškio apylinkei. 2003 m. gyveno 28 gyv.
Jakštiškė, Jaktiškė. Kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 10 km nuo Kazitiškio. Nuo 1950 m. – Dūkšto rajono apylinkės centras, vėliau priklausė Gubavos apylinkei. 2003 m. gyveno 9 gyv.
Janavas kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 16 km nuo Naujojo Daugėliškio, prie Šaminio ežero. Sovietmečiu priklausė Kačergiškės apylinkei. 2003 m. gyveno 13 gyv.
Janionys, Jonionys, Ivanėnai. Kaimas Naujojo Daugėliškio seniūnijoje, 8 km nuo Naujojo Daugėliškio. Tarp Šaminės ežero ir Padysnio hidroelektrinės užtvankos.Lenkų okupacijos metais iki 1929 m. veikė „Ryto„ d-jos mokykla. Priklausė Švenčionių apskrities Daugėliškio valsčiui, buvo apylinkės centras. Nuo 1950 m. – Ignalinos rajono apylinkės centras, vėliau priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei, buvo kolūkio centras.Mokykla (nuo 1921 m. ). 1957 m. pradėta statyti kolūkinė gyvenvietė. 1959 m. gyveno 147 gyv., 2003 m. gyveno 69 gyv.
Jankiškė [išnykęs kaimas Dūkšto sen.]. Sovietmečiu priklausė Sokiškių apylinkei.
Janušiškė [išnykęs kaimas, Mielagėnų sen.]. Sovietmečiu priklausė Ceikinių apylinkei.
Javinė, Joviniai [išnykęs vienkemis, Linkmenų sen.]
Jociūnai , Jaciūnai, kaimas Mielagėnų seniūnijoje. 1945 m vasario 15 d. kaimą, po kovos su Jono Kamarausko-Karijoto vadovaujamais partizanais, NKVD kariuomenė sudegino. Buvo sušaudyti kaimo vyrai. Jų atminimui 2000 m. kaime, pagal Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro projektą, pastatytas paminklas- šeši kryžiai su šešių sušaudytų vyrų pavardėmis Sovietmečiu priklausė Dietkauščiznos, nuo 1979 m. Tverečiaus apylinkei. 2003 m. gyveno 2 gyv.
Jonapolio , Jonalaukio polivarkas
Jonalaukis išnykęs kaimas Ignalinos seniūnijoje, Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Sovietmečiu priklausė Palūšės apylinkei. 1998 m. žmonės nebegyveno.
Yra UAB „Ignalinos statyba“ poilsio bazė, Jonalaukio poilsio namai
Jonava išnykęs viensėdis Mielagėnų sen.
Jonavas [išnykęs kaimas, Dūkšto sen.]. Nuo 1950 m. – Dūkšto rajono apylinkės centras, vėlau priklausė
Joneliškė, išnykęs kaimas Mielagėnų seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Mielagėnų apylinkei. Išbrauktas iš apskaitinių dokumentų 1987 m.
Jonėnai. Kaimas Vidiškių seniūnijoje, 6 km nuo Vidiškių. Lenkų okupacijos metais ir sovietmečiu priklausė Švenčionių apskrities Ignalinos valsčiui, buvo apylinkės centras. Nuo 1950 m. – Ignalinos rajono apylinkės centras, vėliau priklausė Vidiškių apylinkei. Pradinė mokykla.Šiame kaime gimė botanikė Rožė Žuklienė [g. 1929 m.]. 2003 m. gyveno 18 gyv.
Joniškis kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 3 km nuo Kazitiškio. Sovietmečiu priklausė Kazitiškio apylinkei. 2003 m. gyveno 6 gyv.
Jovaraučiškė kaimas Linkmenų seniūnijoje, 4 km nuo Linkmenų. Sovietmečiu priklausė Linkmenų apylinkei. 2003 m. gyveno 6 gyv.
Juodagalviai. Kaimas Mielagėnų seniūnijoje 3 km. nuo Mielagėnų. Prie Kančioginos upelio. 1830 m. kaime buvo 12 sodybų. 19 a. buvo vandens malūnas, kuris sovietmečiu sunyko. Lenkų okupacijos metais veikė Šv. Kazimiero draugijos skyrius. 1918-1936 m. veikė „Ryto“ draugijos lietuviška pradžios mokykla, ūkininkų ratelis. Sovietmečiu priklausė Mielagėnų seniūnijai. 2003 m. gyveno 26 gyv. Šiame kaime gimė dailininkas, grafikas Jonas Burokas [g. 1924 m.], aktorė Milė Šabliauskaitė [g. 1944 m.], medicinos m. habil. dr. Leonardas Varnas [g. 1948 m.], Vilniaus krašto švietėjas Jonas Varnas [1900-1930]
Juodalaukis kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 18 km nuo Kazitiškio, 7 km į š. nuo Daugėliškio. Kaimas įsikūręs kalvotoje vietovėje. Rašytiniuose šaltiniuose minimas jau 18 a. pr. 1937 m. kaimas buvo išskirstytas viensėdžiais. Sovietmečiu, 1949 m. kolektyvizuotas, priklausė Daugėliškio, Grybėnų apylinkėms, įėjo į „Kelias į komunizmą kolūkį“. Manoma, kad kaimo pavadinimas reiškiąs nederlingą, nedirbamą juodą lauką. Šiame kaime gimė daugkartinis slidinėjimo čempionas, habil. m. dr. Kazys Milašius [g. 1949 m.], kalbininkas, humanitarinių m. dr. Kazys Pakalka [g. 1928 m.], kunigas Nikodemas Pakalka [1893-1985], visuomenės veikėjas Kazimieras Valeckas [ 1885-]. 2003 m. gyveno 3 gyv.
Lit.: Pakalka K. Ignalinos rajono Juodalaukio kaimo vietovardžiai // Kalbos kultūra, Sąs.46, 1984, p. 65-68
Juodiškė kaimas Ceikinių seniūnijoje, 4 km nuo Ceikinių. Sovietmečiu priklausė Ceikinių apylinkei. Pradinė mokykla (1951-). 2003 m. gyveno 6 gyv.
Juozapavas , išnykęs vienkiemis Kazitiškio seniūnijoje, 4 km nuo Kazitiškio. Sovietmečiu priklausė Kazitiškio apylinkei. Išbrauktas iš apskaitinių dokumentų 1987 m.
Juozapinė išnykęs vs. Dūkšto seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Gubavos apylinkei.Šiame kaime gimė žurnalistas, teisininkas Vincas Rastenis [1905-1982]
Jurašiliai , Jurašaliai, išnykęs kaimas, Kazitiškio seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Gubavos apylinkei.
Jureliškė kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 5 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei. 2003 m. gyveno 2 gyv.
Jurgeliškė kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 7 km nuo Naujojo Daugėliškio. 1830 m. kaime buvo 7 sodybos. Nuo 1941 m. priklausė Švenčionių apskrities Mielagėnų valsčiui, buvo apylinkės centras. Sovietmečiu priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei. 2003 m. gyveno 2 gyv.
Jurgėnai kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 6 km nuo Kazitiškio. Sovietmečiu priklausė Kazitiškio apylinkei.1998 m. žmonės negyveno.
Jurkiškė kaimas Mielagėnų seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Dietkauščiznos, nuo 1979 m. Tverečiaus apylinkei. 2003 m. gyveno 5 gyv.
K
Kačergiškė. Kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 8 km į r. nuo Naujojo Daugėliškio. Prie Dysnos upės. Netoli kaimo yra Ruokiškės piliakalnis ↓ . Lietuvos valstybės kūrimosi išvakarėse ši gyvenvietė turėjo svarbią strateginę reikšmę. Ji buvo įsikūrusi prie brastos per Dysnos upę. Čia ėjusios svarbios tranzitinės magistralės, jungusios Mindaugo Lietuvos pietvakarius su Šiaurės rytais. Kaimas pirmą kartą paminėtas 1744 m. Apie 1753 m. pastatyta koplyčia (perstatyta 1983). Prie bažnyčios ↓ yra koplystulpis „Kristaus prisikėlimas“ (aut. Teofilis Patiejūnas). Tikintieji Kačergiškę laiko stebuklinga vieta. Lietuvos didikams Goštautams XVI a. pradėjus plėsti savo valdas Daugėliškio dvare, Kačergiškė tapo parapijos filija. Iki baudžiavos panaikinimo kaimas priklausė valstybės iždui. Kaimo apylinkėse 1831m. gegužės 15 d. vyko įnirtingi mūšiai su caro kariuomene. Čia buvo atjojusi Emilija Pliaterytė. 1866 m. gyveno 31 gyv. Prie brastos buvo karčiama. Lenkų okupacijos metais veikė lenkiška pradžios mokykla. Nuo 1941 m. priklausė Švenčionių apskrities Daugėliškio valsčiui, buvo apylinkės centras. Nuo 1950 m. – Ignalinos rajono apylinkės centras, vėliau priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei. Veikė ryšių skyrius (nuo 1962 m.). Pradinė mokykla. Šiame kaime gimė zoologas Jonas Beinorius [g. 1928 m.]. 1959 gyveno 11 gyventojų, 1970 – 18, 1979 – 14 gyventojų, 2003 m. -13 gyv.
Lit.: Kačergiškė // Mūsų Lietuva.T. 1. Chicago, 1964, p. 724; Karmonas A. Archainis bažnytkaimis // Nauja vaga. 2004, rugpj. 4
Kairiškė 1. kaimas Dūkšto seniūnijoje 1 km nuo Dūkšto. Sovietmečiu priklausė Sokiškių apylinkei. 2003 m. gyveno 5 gyv.
2.išnykęs kaimas Vidiškių seniūnijoje, 7 km nuo Vidiškių. Priklausė Kazokinės dvarui. Sovietmečiu priklausė Vidiškių apylinkei.
Kajatai , Kajotai, kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 15 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Šiūlėnų apylinkei. 2003 m. gyveno 7 gyv.
Kalninė 1.nykstantis kaimas Rimšės seniūnijoje. Lenkų okupacijos metais veikė Šv. Kazimiero draugijos skyrius. Sovietmečiu priklausė Rimšės apylinkei.
2. kaimas Mielagėnų seniūnijoje, 8 km. nuo Mielagėnų. 1830 m. kaime buvo 8 sodybos. Sovietmečiu priklausė Dietkauščiznos, nuo 1979 m. Tverečiaus apylinkei.2003 m. gyveno 25 gyv.
Kalniškė kaimas Rimšės seniūnijoje, 18 km nuo Rimšės. Sovietmečiu priklausė Šiūlėnų apylinkei.2003 m. gyveno 4 gyv.
Kalveliškė išnykęs kaimas Tverečiaus seniūnijoje, 8 km nuo Tverečiaus. Sovietmečiu priklausė Tverečiaus apylinkei. Šiame kaime gimė gydytoja, visuomenės veikėja Albina Pundytė-Prunskienė [1921-1998]
Kalviasalis, Kalvėsalis. Kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 5 km nuo Naujojo Daugėliškio. Išsidėstęs tarp miškų. Ilgus metus kaime veikė lietuviška „Ryto“ draugijos mokykla. 1938 m. lenkų valdžia ją uždarė. Sovietmečiu priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei. Šiame kaime gimė medicinos m. dr. Bronislava Luneckaitė [g. 1921 m.], chemikas Algirdas Luneckas [g. 1928 m.]. 2003 m. gyveno 31 gyv.
Lit.: Kalviasalis // Nauja vaga.2002, birž. 5, p. 3
Kalviškė 1. kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 10 km nuo Kazitiškio, 7 km į š. nuo Dūkšto. Lenkų okupacijos metais veikė „Ryto“ d-jos mokykla (1928 m. atkelta iš Bėgunavo, 1935 m. uždaryta), draugijos skaitykla, Šv. Kazimiero draugijos skyrius. 1930 m., minint Vytauto Didžiojo 500 metų mirties sukaktį, pastatytas 10 m. aukščio paminklinis kryžius. Sovietmečiu priklausė Gubavos apylinkei. Šiame kaime gimė socialinių m. dr. Algimantas Pivoriūnas [g. 1939 m.]. 2003 m. gyveno 1 gyv.
2. kaimas Vidiškių seniūnijoje, 9 km nuo Vidiškių. Sovietmečiu priklausė Vidiškių apylinkei. 2003 m. gyveno 4 gyv.
3. išnykęs kaimas, Mielagėnų seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Mielagėnų seniūnijai. Išbrauktas iš apskaitinių dokumentų 1987 m.
4. išnykęs kaimas Tverečiaus seniūnijoje, 6 km nuo Tverečiaus. Kaimas minimas 1866 m, gyveno 23 gyventojai. Priklausė valstybės iždui. Iki pirmojo pasaulinio karo buvo vėjo malūnas, iki antrojo pasaulinio karo – kalvė. Sovietmečiu priklausė Tverečiaus apylinkei.
Lit.: Dragūnas B. Kalviškė. Kaunas, 1999
Kalviškiai 1.kaimas Dūkšto seniūnijoje, 10 km nuo Dūkšto. Sovietmečiu priklausė Sokiškių apylinkei [dalis]. 2003 m. gyveno 5 gyv.
2. kaimas Rimšės seniūnijoje, 5 km nuo Rimšės, prie vieškelio Rimšė – Zarasai. Lenkų okupacijos metais buvo garsus Šv. Kazimiero draugijos skyriaus veikla, veikė lietuviška Ryto mokykla. Sovietmečiu priklausė Rimšės apylinkei, „Raudonosios žvaigždės“, vėliau „V.Rylovo“ kolūkiams. 2002 m. dalis kaimo priskirta Visagino savivaldybei. 2003 m. gyveno 6 gyv. Šiame kaime gimė karininkas Boleslovas Jakutis [1890-
Lit.: Kalviškiai // Nauja vaga, 2002, rugpj. 10, p. 3
Kamisoriškė išnykęs kaimas, Kazitiškio seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Kazitiškio apylinkei.
Kamša kaimas Ignalinos seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Zuikų apylinkei. 2003 m.gyveno 2 gyv.
Kamuntavas , Kamantavas kaimas Dūkšto seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Sokiškių apylinkei. 2003 m. gyveno 5 gyv.
Kančioginas, Kunčioginė. Kaimas Ceikinių seniūnijoje, 6 km nuo Ceikinių. Anksčiau buvo palivarkas (priklausė Švenčionių klebonijai). Lenkų okupacijos metais ir sovietmečiu priklausė Švenčionių apskrities Ceikinių valsčiui, buvo apylinkės centras. Veikė lietuviška mokykla, Šv. Kazimiero d-jos skyrius (iki 1936 m.). Nuo 1950 m. - Ignalinos rajono apylinkės centras, vėliau priklausė Ceikinių apylinkei. 2003 m. gyveno 68 gyv. Šiame kaime gimė aktorius Mykolas Smagurauskas [1935-1992]
Kandrotiškė kaimas Ceikinių seniūnijoje, 8 km nuo Ceikinių. Sovietmečiu priklausė Ceikinių apylinkei. Šiame kaime gimė fizikos matematikos m. dr., prof. Pranas Survila [g. 1933 m.]. 2003 m. gyveno 11 gyv.
Kaneišiai. Kaimas Vidiškių seniūnijoje, 3 km nuo Vidiškių. Priklausė Daugėliškio valsčiui. Lenkų okupacijos metais veikė Šv. Kazimiero d-jos skyrius, veikė lietuviška mokykla (uždaryta 1926 m.). Sovietmečiu priklausė Vidiškių apylinkei. Šiame kaime gimė daugkartinis Lietuvos slidinėjimo čempionas, medicinos m. dr. Česlovas Kondratavičius [g. 1950]. 2003 m. gyveno 34 gyv.
Kaniūkai. Kaimas Dūkšto seniūnijoje, 1 km nuo Dūkšto. Lenkų okupacijos metais pro pat miestelį ėjo demarkacinė linija. Nuo 1931 m. veikė Šv. Kazimiero jos skyrius, kuris 1933 m. turėjo 94 narius. 1936 m. K. priskirti lenkiškai Dūkšto parapijai. Priklausė Zarasų apskričiai. Sovietmečiu priklausė Dūkšto rajono Driškūnų apylinkei ( nuo 1950 m.), Beržininkų apylinkei (nuo 1954 m.), Ignalinos rajono Sokiškių apylinkei. Buvo biblioteka, kultūros namai. Veikia Jaunimo klubas. 2000 m. Kaniūkų kaimo gyventojai įkūrė kaimo bendruomenę. 1923 buvo 245, 1959 – 142, 1970 – 208, 1979 – 388 gyventojai. 2003 m. gyveno 321 gyv. Šiame kaime gimė žurnalistas, knygų leidėjas Algirdas Čekys [1938-1995], vertėjas, spaudos darbuotojas Jonas Čekys [1916-1999], kunigas, švietėjas Vaclovas Šarka [1922-1987].
Karačiūna kaimas Dūkšto seniūnijoje, 10 km nuo Dūkšto. Sovietmečiu priklausė Sokiškių apylinkei. 2003 m. gyveno 4 gyv.
Karačiūniškė 1.kaimas, Ceikinių sen. Sovietmečiu priklausė Ceikinių apylinkei. 2.išnykęs kaimas, Mielagėnų sen.
Karalyčia [išnykęs kaimas, Didžiasalio sen.]. Sovietmečiu priklausė Dysnos apylinkei.
Karališkiai, žr. Guntauninkai
Karnitiškė kaimas Dūkšto seniūnijoje, 9 km nuo Dūkšto. Sovietmečiu priklausė Sokiškių apylinkei. 2003 m. gyveno 12 gyv.
Kašeliškė išnykęs kaimas Mielagėnų sen.
Kaubariškė išnykęs kaimas,Didžiasalio sen. Sovietmečiu priklausė Dysnos apylinkei.
Kaukiškė 1.kaimas, Didžiasalio sen. Sovietmečiu priklausė Dysnos apylinkei.
2. kaimas Linkmenų seniūnijoje, 5 km nuo Linkmenų, Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Sovietmečiu priklausė Linkmenų apylinkei. 2003 m. gyveno 7 gyv.
Kazakavas kaimas Tverečiaus seniūnijoje, 15 km nuo Tverečiaus. Sovietmečiu priklausė Dietkauščiznos, nuo 1979 m. Tverečiaus apylinkei.2003 m. gyveno 5 gyv.
Kazimieravas kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 11 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei. 2003 m. gyveno 26 gyv.
Kazimieravas išnykęs viensėdis Mielagėnų sen.
Kazimieriškė kaimas Linkmenų seniūnijoje, 7 km nuo Linkmenų, Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Sovietmečiu priklausė Linkmenų apylinkei. 2003 m. 2003 m. gyveno 2 gyv.
Kazitiškis , Boldiūriai. Miestelis prie Ignalinos – Zarasų kelio, seniūnijos centras. 11 km į š. nuo Ignalinos, 4 km nuo Vilniaus-Daugpilio geležinkelio linijos. Įsikūręs prie Gilučio ežero ir Švoginos upės. Žinomas nuo XVII a., XVIII a. priklausė dvarininkams Butleriams, kurie čia 1745 m. pastatė bažnyčią ↓ ir įkurdino vienuolius unitus. Tuo metu vienuolynas vadinosi Helianovas¹. XIX a. pr. dvaras priklausė Belikovskiams, o vėliau – Mikuličiams. Lenkų okupacijos metais Kazitiškio bažnytkaimis buvo priskirtas Dūkšto, vėliau Ignalinos valsčiams. Didesnioji parapijos dalis buvo likusi nepriklausomos Lietuvos pusėje. 1929 m. – 1936 m. veikė Šv. Kazimiero d-jos skyrius, lietuviška pradžios mokykla. 1940 m. Vilniaus Geležinio fondo komitetas Kazitiškyje įsteigė lietuvišką seklyčią. Nuo 1940 m. buvo apylinkės centras, vėliau „Gegužės pirmosios“ kolūkio, tarybinio ūkio, žemės ūkio bendrovės centras. Nuo 1950 m. –Dūkšto rajono apylinkės centras, vėlau Ignalinos rajono apylinkės centras. Yra girininkija ?, medicinos punktas ( nuo 1954), mokykla (nuo 1914 – pradinė (valdinė rusų), 1922 –1939 - septynmetė lenkiška, 1939-60 – septynmetė, 1960 –1992 aštuonmetė, 1992-99 devynmetė, pagrindinė), biblioteka (nuo 1949), kaimo seklyčia (1966 – 1980 –kultūros namai ),paštas. 1914 gyveno 61, 1959 – 74, 1970 – 140, 1979 – 217 gyventojų, 2003 m. gyveno 445 gyv. Šiame miestelyje gimė biologas, prof. Remigijus Noreika [g. 1966 m.].
Lit.: 1. Pacevičius A. Vienuolynų bibliotekos Lietuvoje 1795-1864 m. Vilnius, 2005, p. 43 ; Merkys V. Motiejus Valančius. V., 1999, p. 652; Kviklys B. Mūsų Lietuva. T. 1.Chicago,1964, p. 727
Kazliškė kaimas Mielagėnų seniūnijoje. 2003 m. gyveno 3 gyv. Sovietmečiu priklausė Ceikinių apylinkei. Šiame kaime gimė humanitarinių m. dr. Jonas Juodagalvis [g. 1929 m.]
Kazlupiškė 1.kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 18 km nuo Kazitiškio. Sovietmečiu priklausė Grybėnų apylinkei. 2003 m. gyveno 1 gyv.
2. kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 15 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei. Šiame kaime gimė humanitarinių m. dr. Česlovas Panavas [g. 1934 m.]. 2003 m. gyveno 10 gyv.
Kazokinė, Kazačizna, kaimas Ignalinos seniūnijoje, 7 km . 5 km į p. r. nuo Ignalinos. Sovietmečiu buvo Zuikų apylinkės centras. Buvo kultūros namai ( nuo 1966 m.), medicinos punktas, paštas, mokykla. Yra biblioteka ( nuo 1956 m.). Prie buvusių dvaro rūmų yra parkas.1963 – 1977 buvo apyl. centras. 1959 buvo 121, 1970 – 159, 1979 – 140 gyventojų, 2003 m. gyveno 142 gyv.
Keižiai. Kaimas Dūkšto seniūnijoje, 7 km nuo Dūkšto. Lenkų okupacijos metais (1926 -1932 m). veikė „Ryto“ d-jos mokykla. Vėliau įsteigta valdiška. Priklausė Breslaujos apskrities, Rimšės valsčiui, vėliau - Zarasų apskričiai, Rimšės valsčiui. Sovietmečiu priklausė Rimšės apylinkei, dalis Sokiškių apylinkei. 2003 m. gyveno 10 gyv.
Kelninė [kaimas, Mielagėnų sen.]
Kelpučiai. Kaimas Tverečiaus seniūnijoje, 4 km nuo Tverečiaus. 1921 m. įsteigta lietuviška mokykla. Priklausė Švenčionių apskrities Tverečiaus valsčiui. Sovietmečiu priklausė Tverečiaus apylinkei. Šiame kaime gimė žurnalistas Vytautas Žemaitis [g. 1944 m.]. 2003 m. gyveno 14 gyv.
Kėkštai kaimas Didžiasalio seniūnijoje, 9 km nuo Didžiasalio. Kaizerinės Vokietijos kariuomenei 1915 m. rudenį okupavus Tverečių ir aplinkinius kaimus, kaimo apylinkėmis ėjo fronto linija, nusistovėjusi iki karo pabaigos. Yra išlikę pirmojo pasaulinio karo gynybiniai įtvirtinimai (kultūros paminklas). Lenkų okupacijos metais veikė Lietuvių „Kultūros“ švietimo d-jos skyrius. Sovietmečiu priklausė Dysnos apylinkei. 2003 m. gyveno 15 gyv.
Kėriškė. Kaimas Mielagėnų seniūnijoje 8 km. nuo Mielagėnų. 1830 m. kaime buvo 5 sodybos. Priklausė Švenčionių apskrities, Mielagėnų valsčiui. Lenkų okupacijos metais veikė Šv. Kazimiero draugijos skyrius, „Ryto“ draugijos lietuviška pradžios mokykla (1920-1926). Sovietmečiu priklausė Mielagėnų seniūnijai.
2003 m. gyveno 13 gyv.
Kiauneliškis kaimas Linkmenų seniūnijoje, 6 km nuo Linkmenų, Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Sovietmečiu priklausė Linkmenų apylinkei. 1988 m. dalis gyvenamosios vietovės prijungta prie Švenčionių rajono. 2003 m. gyveno 2 gyv.
Kikižeris kaimas Mielagėnų seniūnijoje 4 km. nuo Mielagėnų. Sovietmečiu priklausė Dietkauščiznos, nuo 1979 m. Tverečiaus apylinkei.2003 m. gyveno 4 gyv.
Kylatrakis kaimas Ignalinos seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Palūšės apylinkei. Šiame kaime gimė Vilniaus krašto veikėjas Bronius Račinskas-Račys [1912-1940], istorikas Povilas Vitkauskas [g. 1930 m.]. 2003 m. gyveno 1 gyv.
Kimbariškė kaimas Linkmenų seniūnijoje, 6 km nuo Linkmenų. Prie Ūkojo ir Alksno ežerų, Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Sovietmečiu priklausė Linkmenų apylinkei. 2003 m. gyveno 5 gyv.
Kimbartiškė Kaimas Naujojo Daugėliškio seniūnijoje ?. Priklausė Kazokinės dvarui.
Kiniūnai 1.kaimas Naujojo Daugėliškio seniūnijoje, 14 km nuo Naujojo Daugėliškio. Priklausė Švenčionių apskrities Daugėliškio valsčiui. 1920—1928 m. veikė „Ryto„ d-jos mokykla. Nuo 1941 m. buvo Švenčionių apskrities Daugėliškio valsčiaus apylinkės centras. Nuo 1950 m. – Ignalinos rajono apylinkės centras, vėliau priklausė Kačergiškės apylinkei. 2003 m. gyveno 9 gyv.
2. kaimas Tverečiaus seniūnijoje 17 km nuo Tverečiaus, 6 km į. š. nuo Mielagėnų. Sovietmečiu priklausė Dietkauščiznos, nuo 1979 m. Tverečiaus apylinkei. Pradinė mokykla ( nuo 1924 m.). 1866 m. gyveno 101 gyv., 1959 m. gyveno 154 gyv., 2003 m. gyveno 6 gyv.
Kirtimai , išnykęs kaimas. Sovietmečiu priklausė Vidiškių apylinkei. Išbrauktas iš apskaitinių dokumentų 1987 m.
Kisielka išnykęs kaimas Tverečiaus seniūnijoje, 1 km nuo Tverečiaus. Sovietmečiu priklausė Tverečiaus apylinkei
Kiškiai. Kaimas Linkmenų seniūnijoje, 6 km nuo Linkmenų, Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Lenkų okupacijos metais veikė lietuviška „Ryto„ d-jos mokykla (1922-1934). Priklausė Švenčionių apskrities Linkmenų valsčiui. Sovietmečiu priklausė Linkmenų apylinkei. 2003 m. gyveno 8 gyv.
Kleiniškė išnykęs kaimas, Dūkšto sen.
Klimiškė, išnikęs kaimas Vidiškių seniūnijoje. Prijungtas prie Bėčionių kaimo.
Kliukai kaimas Tverečiaus seniūnijoje, 17 km nuo Tverečiaus.Netoliese teka Šakelės upelis [Erzvėto ežero intakas]. Sovietmečiu priklausė Tverečiaus apylinkei. 2003 m. gyveno 14 gyv.
Kolėniškė kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 17 km nuo Kazitiškio. Sovietmečiu priklausė Grybėnų apylinkei.2003 m. gyveno 1 gyv.
Konstantinavas kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 8 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei. 1998 m. žmonės nebegyveno.
Kovališkė kaimas Rimšės seniūnijoje, 15 km nuo Rimšės. Sovietmečiu priklausė Šiūlėnų apylinkei.2003 m. gyveno 3 gyv.
Kraučiukai, Šukeliškė išnykęs viensėdis Mielagėnų sen.
Kriaučiškė kaimas Tverečiaus seniūnijoje, 6 km nuo Tverečiaus. Sovietmečiu priklausė Dietkauščiznos, nuo 1979 m. Tverečiaus apylinkei. 2003 m. gyveno 19 gyv.
Kriaučiukai kaimas Mielagėnų seniūnijoje 3 km. nuo Mielagėnų. Sovietmečiu priklausė Mielagėnų seniūnijai. 2000 m- žmonės negyveno. Šiame kaime gimė kino režisierius ir dramaturgas Darius Čepulionis [1941-1995].
Krikianka , Krikiauka, išnykęs viensėdis, buvęs polivarkas, Mielagėnų seniūnijoje. Buvo dvaras. Gimė 1941 metų sukilimo Ignalinos sukilėlių būrio vadas Viktoras Maldžiūnas [1917-1997]
Krikonys. Kaimas Mielagėnų seniūnijoje 5 km į v. nuo Mielagėnų. Per kaimą teka Kančiogina (Dysnos intakas). 1830 m. kaime buvo 11 sodybų. Priklausė Švenčionių apskrities Mielagėnų valsčiui. Lenkų okupacijos metais veikė lietuviška „Ryto“ d-jos pradžios mokykla, „Kultūros“ d-jos skyrius. Pradinė valdiška mokykla (nuo 1917 m.). Nuo 1941 m. priklausė Švenčionių apskrities Mielagėnų valsčiui, buvo apylinkės centras. Nuo 1950 m. – Ignalinos rajono apylinkės centras, vėliau priklausė Mielagėnų seniūnijai. 1959 m. kaimas sudegė. Vėliau buvo atstatytas. 1959 m. gyveno 135 gyv., 2003 m. gyveno 73 gyv. Šiame kaime gimė poetas, vertėjas Leopoldas Stanevičius [g. 1936 m.], choreografas Ričardas Tamutis [g. 1927 m.], 1885-1975 m. čia gyveno žymus dailininkas Vincentas Smakauskas
Krivasalis. Kaimas Linkmenų seniūnijoje, 6 km į v. nuo Linkmenų. Įsikūręs Kiaunio ežero š.r. pakrantėje. Ties kaimu buvo keletas V-X a. pilkapių su degintiniais kapais. Kaimo kapinėse yra ąžuolinis kryžius, skirtas kaimo partizanams atminti. Pradinė mokykla (nuo 1936 m.), biblioteka (nuo ). Sovietmečiu priklausė Linkmenų apylinkei. 1866 m. gyveno 106 gyv.,1959 m. gyveno 168 gyv. 2003 m. gyveno 45 gyv. Šiame kaime gimė politikas Antanas Terleckas [g. 1928 m.], socialinių m. dr. Vladas Terleckas [ g. 1939 m.].
Kudabiškė. Etnografinis kaimas Didžiasalio seniūnijoje, 11 km nuo Didžiasalio, 8 km į p. nuo Tverečiaus. Iš r. kaimą supa Kamajos upė ir Adutiškio miškas, iš š. - Svirkų ež. Dabartinis gatvinis kaimas susiformavo XX a. pagal Kamajos upės vagą, atkartojančią kaimo gatvelę. Įkurtos 9 sodybos. Kaimas išsidėstęs užpelkėjusio Svirkų ežero lėkštume. Kaimo pavadinimas kilęs iš čia seniau gyvenusių valstiečių pavardžių. Istoriniuose šaltiniuose šis kaimas minimas 1716 m., kaip priklausantis Dysnos dvarui. Kaimą valdė Darsūniškio laikytojas Martynas Chščonovičius, XVII a. – Pacai.1811m. buvo 6 sodybos, 1818 m. liko tik 4 sodybos. Per I pasaulinį karą kaimas buvo sunaikintas. 1920 m. atstatytas. Sovietmečiu priklausė Dysnos apylinkei, „Bangos“, L. Giros kolūkiams. Pradinė mokykla ( 1941-60). 1939 m. gyveno 60 gyv., 1959 m. gyveno 41 gyv., 1970 – 17, 1979 – 14, 1985 m. gyveno 12 gyv., 1988-7, 2003 m. gyveno 2 gyv.
Lit.: Tarnauskienė N. Kudabiškė // Kultūros paminklų enciklopedija. T. 1. V., 1996, p. 132-134; Krapauskienė E. Nykstantis Kudabiškės kaimas // Utenis, 1997, rugs. 23, p. 5 Kudabiškė // Lietuvių liaudies architektūros paminklai. T. 3. Savaimingai susiklostę kaimai. V., 1988, p. 26-32
Kūjiškė 1. kaimas Ignalinos seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Zuikų apylinkei. Šiame kaime gimė žurnalistas Kazimieras Čibiras [1911-1974] . 2003 m. gyveno 9 gyv.
2. išnykęs kaimas, Mielagėnų sen.]
Kukaveržė, išnykęs kaimas. Sovietmečiu priklausė Rimšės apylinkei.
Kukoriškė kaimas Vidiškių seniūnijoje, 4 km nuo Vidiškių. Sovietmečiu priklausė Vidiškių apylinkei. Veikė biblioteka. 2003 m. gyveno15 gyv.
Kuksos kaimas Didžiasalio seniūnijoje, 9 km nuo Didžiasalio. Prieš Antrąjį pasaulinį karą kaime buvo kalvė. Sovietmečiu priklausė Dysnos apylinkei. 2003 m. gyveno 9 gyv.
Kukučiai , etnografinis kaimas Didžiasalio seniūnijoje. Tarp Dysnos ir Birvėtos upių. Sovietmečiu priklausė Dysnos apylinkei. 1945 m. įsteigta pradinė mokykla, 1948 perorganizuota į septinmetę, 1961 – į aštuonmetę, 1965 m. perkelta į Dysną. 1959 m. gyveno 62 gyv.
Kukutėliai, Kukučiai, Mažieji Kukučiai. Kaimas Tverečiaus seniūnijoje, 9 km nuo Tverečiaus, vietinės reikšmės architektūrinis paminklas. Gatvinis rėžinis. 2 paminklinės sodybos ir 7 pavieniai paminkliniai pastatai. Kaimas išsidėstęs prie Erzvėto ežero, prie Mielagėnų – Dietkauščiznos kelio. Kaimas susikūrė XVI a. vid., valakų reformos metu. Priklausė Pacams. Nuo XVII a. priklausė Dysnos dvaro Erzvėto palivarkui. Minimi 1622 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyriausiojo vėliavininko Petro Paco surašytame „inventoriuje“, kuriame jis Erzvėto dvarą ir Kukutėlius padovanojo Tverečiaus vienuolynui. Tuo metu kaime buvo 6 valakai žemės ir gyveno 6 šeimos. 1775 m. priklausė Erzvėto dvarui. Iki XIX a. II pusės vadintas Kukučiais, vėliau Mažaisiais Kukučiais. Lenkų okupacijos metais veikė slapta lietuviška dviklasė mokykla (nuo 1921m.), kuri rengdavo vaikus į Švenčionių lietuvių gimnaziją. 1938 m. rugpjūčio 31 d. mokykla uždaryta, po 1939 m. vėl atidaryta. 1927-1936 m. veikė Šv. Kazimiero d-jos skyrius, 1928-1938 – Lietuvos ūkio d-jos ratelis. Nuo 1941 m. priklausė Švenčionių apskrities Tverečiaus valsčiui, buvo apylinkės centras. Nuo 1950 m. – Ignalinos rajono apylinkės centras, vėliau priklausė Dietkauščiznos, nuo 1979 m. Tverečiaus apylinkėms. 1782 gyveno 33 gyv., 1830 – 43, 1905 – 82, 1959- 36, 1970 – 49, 1979 – 43, 1985 – 30, 1990 – 29, 2003 m. - 18 gyv. Šiame kaime gimė žymi botanikė, biomedicininių m. dr. Angelė Meilutė Baliūnienė [ g. 1935 m.], fotografas Karolis Ulozas
Lit.: Rupeikienė M. Kukutėliai // Kultūros paminklų enciklopedija.T. 1.V., 1996, p. 135-138
Kukutėnai kaimas Rimšės seniūnijoje, 14 km nuo Rimšės. 1946 m. kaime pastatyta kalvė. Sovietmečiu K. priklausė Gaidės seniūnijai. 2003 m. gyveno13 gyv.
Kupriai kaimas Linkmenų seniūnijoje, 3 km nuo Linkmenų, Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Sovietmečiu priklausė Linkmenų apylinkei. Šiame kaime gimė visuomenės veikėjas Kazimieras Gimžauskas [1908-2001]. 2003 m. gyveno 2 gyv.
Kurmiškė 1. kaimas Mielagėnų seniūnijoje 7 km. nuo Mielagėnų. Sovietmečiu priklausė Dietkauščiznos, nuo 1979 m. Tverečiaus apylinkei. 2003 m. gyveno 7 gyventojai.
2. kaimas Linkmenų seniūnijoje
Kurmiškė išnykęs viensėdis Mielagėnų sen.
Kurniškė kaimas Ignalinos seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Zuikų apylinkei. 2003 m. gyveno 4 gyv.
Kuronai išnykęs kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 8 km nuo Kazitiškio. Sovietmečiu priklausė Gubavos apylinkei.
Kurtiškė kaimas Didžiasalio seniūnijoje, 9 km nuo Didžiasalio. Sovietmečiu priklausė Dysnos apylinkei .2003 m. gyveno 12 gyv. Šiame kaime gimė žurnalistas, pedagogas Bernardas Šaknys [g. 1938 m.]
Kutiškė kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 1 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei. 2003 m. gyveno 14 gyv.
Kuzliškė išnykęs kaimas Vidiškių seniūnijoje, 7 km nuo Vidiškių. Sovietmečiu priklausė Vidiškių apylinkei. 1998 m. žmonės negyveno
Kuzmiškė 1.kaimas Dūkšto seniūnijoje, 5 km nuo Dūkšto. Sovietmečiu priklausė Dūkšto rajono Driškūnų apylinkei ( nuo 1950 m.), Beržininkų apylinkei ( nuo 1954 m.), Ignalinos rajono Sokiškių apylinkei. 2003 m. gyveno 8 gyv.
2. kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 2 km nuo Kazokinės. Sovietmečiu priklausė Kazitiškio apylinkei. 2003 m. gyveno 11 gyv.
Kuzmitiškė 1.kaimas Dūkšto seniūnijoje, 6 km nuo Dūkšto. 2003 m. gyveno 12 gyv.
L,M
Lakštingala,Lakštingelė , Soloviej išnykęs viensėdis Mielagėnų sen.
Lapiakalnis kaimas Linkmenų seniūnijoje, 4 km nuo Linkmenų, Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Sovietmečiu priklausė Linkmenų apylinkei. 2003 m. gyveno 5 gyv.
Latakiškė išnykęs kaimas Tverečiaus seniūnijoje, 10 km nuo Tverečiaus. 1926 m. buvo 7 sodybos ir 58 gyv. Sovietmečiu priklausė Tverečiaus apylinkei.Šiame kaime gimė žinomas tautosakos rinkėjas, mokytojas, bibliografas Alfonsas Bielinis [1906-1941].
Laučiūniškė. Kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 10 km nuo Kazitiškio. Nuo 1941 m. priklausė Švenčionių apskrities Salako valsčiui, buvo apylinkės centras. Nuo 1950 m. – Dūkšto rajono apylinkės centras, vėliau priklausė Gubavos apylinkei. Šiame kaime gimė rašytojas, žurnalistas Antanas Musteikis [g. 1914 m.], kalbininkas, habil. dr. Kazimieras Musteikis [g. 1928 m.]. 2003 m. gyveno 9 gyv.
Laukiniai kaimas Ignalinos seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Zuikų apylinkei. 2003 m. gyveno 6 gyv.
Lauksteniai, Laučiai, kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 4 km nuo Kazitiškio. Įsikūręs prie Ažvinčių girios. Per kaimą teka Šaltupys (Švogenos intakas). Pirmą kartą L. Minimi 1529 m. Ažvinčių vaitystės aprašyme. 1554 m. Karališkojo Ažvinčių dvaro inventoriuje aprašytas 12 valakų Laučių kaimas. 1920-1939 m. kaimas buvo lenkų okupuotas. Netoli buvo demarkacinė linija. Sovietmečiu priklausė Kazitiškio apylinkei. 2003 m. gyveno 15 gyv . Šiame kaime gimė poetas, švietėjas Juozas Klimas [1904-1944].
Laumakė kaimas Tverečiaus seniūnijoje, 10 km nuo Tverečiaus. Sovietmečiu priklausė Dietkauščiznos, nuo 1979 m. Tverečiaus apylinkei.Šiame kaime gimė humanitarinių m. dr., istorikas Antanas Kulakauskas [g. 1952 m.]. 2003 m. gyveno 13 gyv.
Laurinčiukiškė kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 8 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Kačergiškės apylinkei. Kultūros namai (nuo 1958 m.). 1959 gyveno 50 gyv., 2003 m. gyveno 14 gyv.
Lazdinkos kaimas Ceikinių seniūnijoje, 8 km nuo Ceikinių. Sovietmečiu priklausė Ceikinių apylinkei. 2003 m. gyveno 1 gyv.
Lazinkos. Kaimas Didžiasalio seniūnijoje, 8 km nuo Didžiasalio. Pirmojo pas. karo metu gyventojai buvo iškeldinti kitur, o kaimas sudegintas. Lenkų okupacijos metais 1921-1926 m. veikė lietuviška mokykla. 1922 m. įsteigta „Ryto“ d-jos mokykla. Ją 1930 m. lenkams uždarius, tais pat metais“ Kultūros“ d-ja atidarė savo mokyklą (1938 m. uždaryta). Joje dirbo V. Čepulytė ↓ . 1929-36 m. veikė Šv. Kazimiero d-jos skyrius. Sovietmečiu priklausė Dysnos apylinkei .2003 m. gyveno 22 gyv.
Leileikos kaimas Ignalinos seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Zuikų apylinkei. 2003 m. gyveno 9 gyv.
Leipuškė kaimas Ceikinių seniūnijoje, 3 km nuo Ceikinių. Buvo Mielagėnų valsčiaus vienkiemis. Sovietmečiu priklausė Mielagėnų apylinkei. 2003 m. gyveno 6 gyv.
Lekiškė išnykęs kaimas Didžiasalio seniūnijoje. Buvo išsidėstęs tarp Dysnos ir Birvetos upių. Kaimas atsirado po valakų reformos. Priklausė Tverečiaus valsčiui. Sovietmečiu priklausė Dysnos apylinkei Šiame kaime gimė publicistas, knygų leidėjas Valerijonas Šimkus [1907-1985].
Lit.: Šimkus V. Atsiminimai. D. 1 Chicago, 1985, p. 14-16
Leoniškė kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 12 km nuo Kazitiškio. Sovietmečiu priklausė Grybėnų apylinkei. 2003 m. gyveno 4 gyv.
Leonovka,Hakanuvka buvęs polivarkas Mielagėnų sen.
Lepšiai kaimas Ceikinių seniūnijoje, 4 km nuo Ceikinių. Sovietmečiu priklausė Ceikinių apylinkei. Pagal padavimą , seniai labai seniai toje vietoje kur dabar kaimas buvo didelis beržynas, o jame augdavo daug lepšių. Vieta buvusi labai graži ir todėl patraukusi žmonių dėmesį. Jie iškirto baltuosius beržus, susirentė trobas, o kaimą pavadino Lepšiais. Kaimas apsuptas keturių kalvų. Šiame kaime gimė biomedicininių m. habil. dr. Povilas Gaidelis [g. 1934]. 2003 m. gyveno 10 gyv.
Lit.: Šimėnas G. Gimtasis kaimas. 1973, kovo 27, p. 3
Lėkiai , žr. Liekiai
Lėliupis kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 8 km nuo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Kačergiškės apylinkei. 1998 m. gyveno 2 gyv.
Liekiai, Lėkiai. Kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 7 km nuo Naujojo Daugėliškio. Priklausė Švenčionių apskrities Daugėliškio valsčiui. Lenkų okupacijos metais veikė lietuviška mokykla. Sovietmečiu priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei. 2003 m. gyveno 12 gyv.
Liesniškė kaimas Dūkšto seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Sokiškių apylinkei. 2003 m. gyveno 1 gyv.
Ligūnai 1.kaimas Dūkšto seniūnijoje, 5 km nuo Dūkšto. Priklausė Breslaujos apskrities Dūkšto valsčiui. 1922-1923 m. veikė „Ryto“ d-jos mokykla (buvo įsikūrusi Lygūnų dvare). Sovietmečiu priklausė Sokiškių apylinkei [dalis] 2003 m. gyveno 18 gyv. Šiame kaime gimė knignešys, bibliofilas Petras Matkevičius [1910-1985]
2. kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 11 km nuo Kazitiškio. Prie Vilniaus-Daugpilio geležinkelio. Iš p.r. kaimą siekia Dysnų ež. Sovietmečiu kaimas priklausė Gubavos apylinkei. Veikė pradinė m-kla, biblioteka. 1959 m. gyveno 145 gyv., 2003 m. gyveno 57 gyv.
Liminas kaimas Linkmenų seniūnijoje, 2 km nuo Linkmenų, Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Sovietmečiu priklausė Linkmenų apylinkei. 2003 m. gyveno 19 gyv.
Linkmenys . Miestelis 14 km į v. nuo Ignalinos, prie Utenos –Švenčionių kelio, Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje, prie Žiezdrio ir Ūsio ežerų. Per kaimą teka Verdės upelis. III – VIII a. gyvenvietės liekanų aptikta Pilalės piliakalnio papėdėje. Pirmosios istorinės žinios randamos Livonijos kronininko Hermano Vartbergės Livonijos ordino žygių 1373 m. į Lietuvą aprašyme. Ten minima stipri Linkmenų pilis ↓ – svarbi strateginė vieta. XV a. rašytiniuose šaltiniuose minimas didžiojo kunigaikščio Linkmenų dvaras, kuriame 1413 m. pabaigoje vykdamas iš Daugpilio į Vilnių, buvo sustojęs garsus prancūzų keliauninkas Žiliberas de Lanua. 1433 m sausio 30 d. -1434 m. vasario 9 d. Livonijos ordino surengto žygio į Šiaurės rytų Lietuvą metu Linkmenų apylinkės buvo nusiaubtos. Žygimanto Kęstutaičio 1434 m. aktuose minimas Linkmenų valsčius. XVI a. miestelyje buvo kelios gatvės ir net 13 smuklių. 1517 m. Karalius Žygimanto Senojo paliepimu buvo įsteigta Linkmenų parapija ir pastatyta medinė bažnyčia bei varpinė. 1534 m. leista steigti miestelį. 1554 m. padarytas miestelio išplanavimas.Buvo trys gatvės: Žiezdrio, Vilniaus ir Salako. Miestelis priklausė Vilniaus vaivadijai, Ukmergės apskričiai. Yra žinių, kad Linkmenų apylinkėse buvo auginami linai. Lietuvos valstybiniuose žemėlapiuose miestelis žymimas nuo 1613 m. 1720 m. grafas Tiškevičius pastatė naują medinę bažnyčią. Tuo pat metu buvo pastatyta medinė žydų sinagoga, 4 karčemos. 1781 m. miestelyje veikė parapinė mokykla..Miestelis turėjo turgaus teises. Carizmo laikais ir Lenkų okupacijos metais buvo valsčiaus centras, priskirtas Švenčionių apskričiai. Po 1831 m. sukilimo dvaro žemė buvo išdalinta valstiečiams. Dvaro sodyboje įsikūrė Dvariškių kaimas. 1887 m. pastatyta dabartinė mūrinė Švč. Trejybės bažnyčia 1923 m. demarkacinė linija perskėlė ne tik valsčių, bet ir miestelį į dvi dalis. L. Buvo svarbus iš nepriklausomos Lietuvos į Vilniaus kraštą lietuviškos spaudos gabenimo punktas. Prieš Pirmąjį pas. karą veikė dviklasė mokykla, 1919-24 – Švenčionių „Ryto“d-jos lietuvių mokykla, apie 1925 m. įkurta valdiška mokykla, nuo 1933-1936 m. veikė „Ryto“ d-jos skaitykla. 1927 – 1934 veikė Šv. Kazimiero d-jos skyrius.1937 m. prie pat demarkacinės linijos nepriklausomos Lietuvos pusėje buvo pastatytas paminklinis kryžius. Nuo 1939 – pradinė mokykla. 1939 m. L. grąžinti Lietuvai ir įjungti į Švenčionėlių apskritį, bet jau ne kaip valsčiaus centras. 1940 m. Vilniaus Geležinio fondo komitetas Linkmenyse įsteigė lietuvišką seklyčią. Nuo 1940 m. priklausė Švenčionių apskrities Kaltanėnų valsčiui, buvo apylinkės centras. 1950—1959 m. priklausė Švenčionėlių, 1959-1963 m. – Švenčionių, o nuo 1963- Ignalinos rajonams. Sovietiniais metais buvo apylinkės ir tarybinio ūkio , „Vilties“ kolūkio centras. 1988 m. rugpjūčio 14 d. atstatytas Linkmenų kryžius, žymintis lenkų laikų demarkacinę liniją. Nuo 1990 m. - seniūnijos centras. 1990 m. lapkričio 11 d. bažnyčios šventoriuje pašventintas paminklas (aut. Valentas Janauskas) lietuvių ir žydų kančioms atminti. 1997 m. Linkmenys pelnė gražiausios Lietuvos Respublikos gyvenvietės vardą. Miestelyje yra paštas, medicinos punktas, pagrindinė mokykla ( nuo 1864 pradinė, 1956-57 septynmetė, iki 2001 m. vidurinė, 2001- pagrindinė), biblioteka (nuo 1950), kaimo seklyčia [kultūros namai ( nuo 1956)], laidojimo namai, parduotuvė, gaisrinė, lentpjūvė, skerdykla, autoservisas. Veikia kaimo bendruomenė, Linkmenų moterų užimtumo centras. Šiame miestelyje gimė kalbininkė Jadvyga Kardelytė [g. 1932 m.], kalbininkas, istorikas Kazys Rukšėnas [g. 1935 m.], kompozitorius Antanas Šerėnas [1897-1948], filologė Jadvyga Šimkauskienė [g. 1912 m.], visuomenės veikėjas Kazys Veikutis [1902-1980]. 1897 m. gyveno 847 gyv.,1959 m. gyveno 345 gyv., 1970 – 308, 1986- 327, 2003 m. gyveno 209 gyv.
Lit.: Linkmenys // Mūsų Lietuva T. 1. Chisago, 1964, p. 736-738; Linkmenų kryžius // Gimtasis kraštas, 1988, rugs. 29-spal. 5; Vasiliauskaitė V. Kraštas, kur dievaičio Linkmeno gyventa // Ūkininko patarėjas, 2003, liep. 17, p. 16; Istorijos nuotrupos // Mūsų Ignalina, 2006, lapkr. 14
Lipniškė [kaimas, Ignalinos sen.]. Sovietmečiu priklausė Zuikų apylinkei.
Lisiškė kaimas Rimšės seniūnijoje, 23 km nuo Rimšės. Sovietmečiu priklausė Šiūlėnų apylinkei.2003 m. gyveno 14 gyv.
Liubčiškė kaimas Ignalinos seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Zuikų apylinkei. 2003 m. gyveno 12 gyv.
Liublinavas išnykęs viensėdis Mielagėnų sen.
Liudvinavas [išnykęs kaimas, Rimšės sen.]. Sovietmečiu priklausė Gaidės seniūnijai.
Lobiniai kaimas Vidiškių seniūnijoje, 6 km nuo Vidiškių. Sovietmečiu priklausė Vidiškių apylinkei. 2003 m. gyveno 29 gyv.
Lukošiškė kaimas Tverečiaus seniūnijoje, 10 km nuo Tverečiaus. Sovietmečiu priklausė Dietkauščiznos, nuo 1979 m. Tverečiaus apylinkei.2003 m. gyveno 48 gyv.
Lukšėniškė kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 18 km nuo Kazitiškio. Sovietmečiu priklausė Grybėnų apylinkei. 2003 m. gyveno 1 gyv.
Maciuciškė išnykęs viensėdis Mielagėnų sen.
Maciukiškė, Mačiutiškė ? [išnykęs kaimas, Tverečiaus sen.]. Sovietmečiu priklausė Dietkauščiznos, nuo 1979 m. Tverečiaus apylinkei.
Mačionys kaimas Rimšės seniūnijoje, 10 km nuo Rimšės. Sovietmečiu priklausė Gaidės seniūnijai.
2003 m. gyveno 2 gyv.
Mačiutiškė, Mačiutiškis - kaimas Linkmenų seniūnijoje, 7 km nuo Linkmenų, Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Sovietmečiu priklausė Linkmenų apylinkei. 2003 m. gyveno 8 gyv.
Magūnai. Kaimas Rimšės seniūnijoje, 5 km nuo Rimšės. Yra žynių, kad XV a. šiame kaime buvo rengiamas raganų teismas, kuriam vadovavo Drūkšių seniūnas A. Godejevskis. Buvo Magūnų dvaras. Yra išlikęs 1694. 04. 23. inventorius, kai dvaras buvo užstatomas V. K. Vavževskiui trejiems metams. Po I pas. karo kaimas buvo labai nutautėjęs, nors Šv. Kazimiero d-jos skaitykla vis dėlto veikė. Priklausė Zarasų apskričiai, Rimšės valsčiui. Nuo 1950 m. – Dūkšto rajono apylinkės centras, vėliau priklausė Rimšės apylinkei. 2003 m. gyveno 13 gyv.
Magunkos kaimas Rimšės seniūnijoje, 6 km nuo Rimšės . Sovietmečiu priklausė Rimšės apylinkei. 2003 m. gyveno 2 gyv.
Makalinė , išnykęs kaimas. Sovietmečiu priklausė Palūšės apylinkei.
Makaniškė kaimas Vidiškių seniūnijoje, 4 km nuo Vidiškių. Sovietmečiu priklausė Vidiškių apylinkei. 2003 m. gyveno 15 gyv.
Makaravas kaimas Rimšės seniūnijoje, 8 km nuo Rimšės. Sovietmečiu priklausė Rimšės apylinkei. 2003 m. gyveno 2 gyv.
Makniškė 1. kaimas Ignalinos seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Zuikų apylinkei. 2003 m. gyveni 1 gyv.
2. išnykęs kaimas, Mielagėnų sen.]
Makniūnalaukė kaimas Vidiškių seniūnijoje, 7 km nuo Vidiškių. Sovietmečiu priklausė Vidiškių apylinkei. 2003 m. gyveno 38 gyv.
Maksimonys. Kaimas Vidiškių seniūnijoje, 3 km nuo Vidiškių. Priklausė Švenčionių apskrities Daugėliškio valsčiui. Lenkų okupacijos metais veikė „Ryto“ d-jos skaitykla. Sovietmečiu priklausė Vidiškių apylinkei. Pradinė mokykla. 2003 m. gyveno 45 gyv.
Maksiūnai. Kaimas Linkmenų seniūnijoje, 5 km nuo Linkmenų, Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Priklausė Švenčionių apskrities Linkmenų valsčiui. 1924 m. įsteigta „Ryto“ d-jos mokykla (1926 m. uždaryta). Sovietmečiu priklausė Linkmenų apylinkei. 2003 m. gyveno 8 gyv.
Maldanėnai kaimas Mielagėnų seniūnijoje. 1830 m. kaime buvo 8 sodybos. Sovietmečiu priklausė Ceikinių apylinkei.2003 m. gyveno 14 gyv.
Maleišiai kaimas Linkmenų seniūnijoje, 5 km nuo Linkmenų. Sovietmečiu priklausė Linkmenų apylinkei. 2003 m. gyveno 12 gyv.
Malkūnai. Kaimas Mielagėnų seniūnijoje. 1830 m. kaime buvo 5 sodybos. Nuo 1950 m. – Ignalinos rajono apylinkės centras, vėliau priklausė Mielagėnų apylinkei.
Malvinavas kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 6 km nuo Kazitiškio. Sovietmečiu priklausė Kazitiškio apylinkei. 2003 m. gyveno 5 gyv.
Margavonė kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 15 km nuo Kazitiškio. Sovietmečiu priklausė Kazitiškio apylinkei. 2003 m. gyveno 2 gyv.
Margiai išnykęs kaimas, Didžiasalio sen. Sovietmečiu priklausė Dysnos apylinkei.
Marijampolis [išnykęs kaimas, Didžiasalio sen.]. Sovietmečiu priklausė Dysnos apylinkei.
Marijanava [išnykęs kaimas, Rimšės sen.].
Marijonavas 1.kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 1 km nuo Kazitiškio. Sovietmečiu priklausė Kazitiškio apylinkei. 2003 m. gyveno 8 gyv.
2. kaimas Rimšės sen.]. Sovietmečiu priklausė Gaidės seniūnijai.
Markiniškė kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 9 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei. 2003 m. gyveno 8 gyv.
Martynavas išnykęs viensėdis Mielagėnų sen.
Maskoliškė 1. kaimas Ignalinos sen. Sovietmečiu priklausė Zuikų apylinkei.
2. išnykęs kaimas, Mielagėnų sen.
Mateikiškė 1.kaimas Daugėliškio seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Šiūlėnų apylinkei.1998 m. žmonės nebegyveno.
2. kaimas Rimšės seniūnijoje, 20 km nuo Rimšės. 2003 m. gyveno 6 gyv.
Mazurkos kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 14 km nuo Kazitiškio. Sovietmečiu priklausė Gubavos apylinkei. 2003 m. gyveno 1 gyv.
Mažėnai. Kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 13 km nuo Naujojo Daugėliškio, 10 km į p.r. nuo Dūkšto. Kaimas gatvinis. Netoli kaimo yra Dysnykščio ež. Yra išlikusi sakmė, kad gilioje senovėje šiose vietose gyveno milžinai. Rugių jie neaugino ir duonelės pirkti bėgiodavo į Vilnių. Pora žingsnių – ir ten. Nuo dažno lakstymo milžinai pavargo ir jų ūgis pastebimai sumažėjo. Štai todėl ir jų gyvenamoji vieta praminta Mažėnais. Priklausė Breslaujos apskrities Rimšės valsčiui. 1935-1936 m. veikė „Ryto“ d-jos skaitykla. Kai 1939 metais Vilniaus kraštas buvo grąžintas Lietuvai, kaimą Sovietų Sąjunga prijungė prie Baltarusijos Vidžių rajono. Vėliau įjungtas į „Suvorovo“ kolūkį. Nuo 1941 m. priklausė Zarasų apskrities Rimšės valsčiui, buvo apylinkės centras. Nuo 1950 m. – Dūkšto rajono apylinkės centras, nuo 1959 m. Ignalinos rajono apylinkės centras, vėliau priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei. Yra paštas (nuo 1948), mokykla ( nuo 1919 m. 1937 pradinė, 1951-62-septynmetė), biblioteka ( nuo 1948 m.), kultūros namai (nuo 1966 ), katalikų koplyčia, medicinos punktas. 1959 m. gyveno 126 gyv., 2003 m. gyveno 172 gyv.
Lit.: Mažėnai // Nauja vaga.2004, bal. 10
Mažieji Pivorai , kaimas Didžiasalio seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Dysnos apylinkei.
Mažoji Radiškė [išnykęs kaimas, Didžiasalio sen.]
Mažulonys kaimas Ignalinos seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Zuikų apylinkei. Pradinė mokykla (1951-). 2003 m. gyveno 2 gyv.
Mažviliškė 1.kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 6 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei. Sovietmečiu priklausė Rimšės apylinkei. 2003 m. gyveno 6 gyv.
2. kaimas Rimšės seniūnijoje, 7 km nuo Rimšės. 2003 m. gyveno 4 gyv.
Medeikiškė [išnykęs kaimas, Kazitiškio sen.]. Sovietmečiu priklausė Gubavos apylinkei.
Medeišiai. Kaimas Dūkšto seniūnijoje, 16 km 9 km į p. r. nuo Dūkšto, 1 km į r. nuo Dysnų ež. Gatvinis kaimas. Vietinės reikšmės architektūrinis paminklas. Priklausė Breslaujos apskrities Rimšės valsčiui Sovietmečiu priklausė Sokiškių apylinkei. Pradinė mokykla (nuo 1937 m.). 1959 m. gyveno 98 gyv. 2003 m. gyveno 37 gyv.
Medina [išnykęs kaimas, prijungtas prie Girminių kaimo, Vidiškių sen.]
Medinos 1. kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 11 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Kačergiškės apylinkei. Sovietmečiu priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei. 2003 m. gyveno 8 gyv.
2. kaimas Linkmenų seniūnijoje, 3 km nuo Linkmenų. Sovietmečiu priklausė Linkmenų apylinkei.2003 m. gyveno 11 gyv.
Mediniai išnykęs kaimas, Daugėliškio sen.
Medziuškiai kaimas Ignalinos seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Zuikų apylinkei. 2003 m. gyveno 6 gyv.
Meikštai kaimas Rimšės seniūnijoje, 23 km nuo Rimšės. Sovietmečiu priklausė Šiūlėnų apylinkei. Buvo kultūros namai. Yra pradinė mokykla (nuo 1965 m.), paštas. Šiame kaime gimė politinis ir karo veikėjas Tomas Vavžeckis [1754-1816]. 2003 m. gyveno 141 gyv.
Meilūnai kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 7 km nuo Kazitiškio. Sovietmečiu priklausė Kazitiškio apylinkei. 1998 m. gyveno 2 gyv.
Meironys, Atadringė. Kaimas Ignalinos seniūnijoje 5 km į v. nuo Ignalinos. Tipiškas gatvinis kaimas, išsidėstęs tarp Lūšių, Asalnų ir Dumblio ežerų. Į š. nuo kaimo yra Dringio ež. Iš Dringio ež. į Lūšius per kaimą teka upelis. Kaimas priklauso Aukštaitijos nacionaliniam parkui. Iki 18 a. pab. vadinosi Antadringe. Minimas 1554 m. Linkmenų dvaro inventoriuje. Lenkų okupacijos metais kaimo galulaukėmis ėjo demarkacinė linija. Ji nuo kaimo atskyrė kelias sodybas. Visas kaimas buvo lenkų valdžioje. Tuo metu aktyviai veikė Šv. Kazimiero d-jos skyrius. Kaimo pradžioje, prie kelio į Ignaliną, stovi geležiniu kryžiumi vainikuotas marmurinis paminklas, pastatytas 1929 m. šv. Kazimiero draugijos Meironių skyriaus įkūrimo atminimui. Pokario metais kaime veikė žvejų artelė. Lūšių ežero pakrantėje tautodailininkai įrengė medinių skulptūrų taką. Jos išdrožtos vietinių legendų motyvais Kaimas žymus tuo, kad čia nuo senų laikų iki šių dienų kiekvieną pavasarį kaimo karvės yra plukdomos į pusiasalio ganyklas. Rudenį jos atplukdomos atgal į kaimą. Priklausė Ignalinos valsčiui. Sovietmečiu priklausė Palūšės apylinkei. Šiame kaime gimė zoologas Algirdas Liepinis [1928-1976]. 1959 m. gyveno 77 gyv., 2003 m. gyveno 55 gyv.
Lit.: Palūšės apylinkės // Mūsų Lietuva. T. 1. Chicago, 1964, p. 732
Melninkai. Kaimas Ignalinos seniūnijoje. Priklausė Švenčionių apskrities Zablatiškės valsčiui. Lenkų okupacijos metais veikė lietuviška mokykla. Sovietmečiu priklausė Zuikų apylinkei. 2003 m. gyveno 9 gyv.
Melukiai, išnykęs kaimas. Sovietmečiu priklausė Zuikų apylinkei.
Merkmenys kaimas Ceikinių seniūnijoje, 3 km nuo Ceikinių. Sovietmečiu priklausė Ceikinių apylinkei.2003 m. gyveno 11 gyv.
Merlieniškė kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 3 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei. 2003 m. gyveno 5 gyv.
Meškėnai kaimas Ignalinos seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Zuikų apylinkei. 2003 m. gyveno 20 gyv.
Mėčionys, Miečionys. Kaimas Mielagėnų seniūnijoje. Etnografinis. 5 km į š. r. nuo Mielagėnų. Išsidėstęs Dysnos upės slėnyje, 1 km į v. nuo Kančioginos upės. Dvipusis gatvinis- rėžinis kaimas. 8 paminklinės sodybos, 7 pavieniai paminkliniai pastatai. Pirmą kartą Dysnos dvaro kronikose minimi 1644 m. Iki 17 a. priklausė Astraviškių dvaro Dietkauščiznos polivarkui, įėjo į Dysnos dvarą. 1692 m. Feliksas Pacas Dysnos dvarą ( kartu ir Mėčionis) ir Tverečių užrašė Vilniaus benediktinų vienuolynui. M. vienuolynui priklausė iki 1841 m., vėliau suvalstybinti. 1830 m. kaime buvo 9 sodybos. Priklausė Švenčionių apskrities Mielagėnų valsčiui. 1929-1936 metais veikė Šv. Kazimiero draugijos skyrius 1920—1927 m. – „Ryto“ d-jos lietuviška pradžios mokykla. Sovietmečiu priklausė Dietkauščiznos, nuo 1979 m. Tverečiaus apylinkei. Pradinė mokykla (1951-). 1959 m. gyveno 109 gyv., 2003 m. gyveno 75 gyv.
Lit.:Tarnauskienė N. Mėčionys // Kultūros paminklų encijklopedija. T. 1. V., 1996, p. 140-147; Mėčionys // Nauja vaga, 2002, rugs. 14, p. 3; Lietuvių liaudies architektūros paminklai. T. 5: Gatviniai ir vienkieminiai Aukštaitijos kaimai/ Kazys Šešelgis. V., 1998, p. 16
Mėšliai kaimas Ceikinių seniūnijoje, 0,5 km nuo Ceikinių. Sovietmečiu priklausė Ceikinių apylinkei 2003 m. gyveno 10 gyv.
Mėšonys kaimas Mielagėnų seniūnijoje. 1830 m. kaime buvo 9 sodybos. 1920 m. Paliesiaus dvare ↓ įkurta lietuvių mokykla, kuri vėliau buvo perkelta į Mėčionis (veikė iki 1926 m.). 1929-1936 m. veikė Šv. Kazimiero d-jos skyrius. Sovietmečiu priklausė Dietkauščiznos, nuo 1979 m. Tverečiaus apylinkei. Žinomo nepriklausomos Lietuvos karininko Mykolo Kalmanto 1895-1976] tėviškė. 2003 m. gyveno 20 gyv.
Michailiškė [išnykęs kaimas, 1.Dūkšto sen., 2.Rimšės sen.]
Mielagėnai. Miestelis 20 km į p. r. nuo Ignalinos, seniūnijos centras. Netoli miestelio teka Kančioginės upelis (Erzvėto ež. intakas). LDK laikais priklausė Ašmenos apskričiai. M. minimi 1743 m. akte, aprašant Mielagėnų dvaro ribas. 1656 m. dvaro savininkas buvo Fabijonas Roličius-Kochanskis. 1736 m. dvaras priklausė Livonijos taurininkams Justinai ir Kazimierui Petrui Kublickams. 1768 m. Stanislovas Augustas suteikė privelegiją rengti 3 metinius prekymečius. Buvo vandens malūnas. Carizmo metais buvo Vilniaus gubernijos Švenčionių apskrities valsčiaus centras. 1779 m. pastatyta katalikų Švč. Jono Krikštytojo bažnyčia↓. 1830 m. kaime buvo 11 sodybų. 1861 gyveno 180 gyv. Veikė parapinė mokykla (įsteigta apie 1780 metus). Nuo 1895 m. veikė valdinė rusų mokykla. Jau 1914 m. veikė „Ryto“ draugijos skyrius. Lenkų okupacijos metais ir sovietmečiu priklausė Švenčionių apskričiai, buvo valsčiaus centras. 1921-1922 buvo lietuviška mokykla. 1928-1936 m. veikė Šv. Kazimiero draugijos skyrius, Švenčionių „Ryto“ d-jos skyrius, lietuvių kooperatyvo skyrius. 1939-1940 – priklausė Baltarusijai. Nuo 1940 m.- Švenčionių apskrities valsčiaus centras. 1950 m. – Ignalinos rajono apylinkės centras, „Naujojo kelio“ kolūkio centras. Veikė Ignalinos sviesto gamyklos cechas, girininkija, 10 lovų ligoninė ( nuo 1955 m.), vaistinė ( nuo 1945 m.). 1991-1997 m. veikė žemės ūkio bendrovė. Nuo 1995 m. Utenos apskrities , Ignalinos savivaldybės, Mielagėnų seniūnijos centras. Yra vidurinė mokykla ( 1895 –1915 – pradinė (rusiška), 1921-1939 (pradinė lenkiška), 1944-48 –progimnazija, 1949-2001-vidurinė, 2002- pagrindinė ), kultūros namai ( nuo 1950), biblioteka (nuo 1945 ), paštas, ambulatorija, gaisrinė. Parapijiniuose globos namuose yra koplyčia. Šiame kaime gimė biochemikė Marija Jomantienė [g. 1937 m.], nusipelnęs mokytojas Vladas Žemaitis [1900-1980].1959 m. gyveno 421 gyv., 2003 m. gyveno 298 gyv.
Lit.: Mielagėnai // Mūsų Lietuva. T. 1. Chicago, 1964, p. 719-720 ; Juodagalvis J. Mielagėnai. V., 1998
Mielagėnėliai,Mielegianka išnykęs kaimas Mielagėnų seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Mielagėnų apylinkei. Išbrauktas iš apskaitinių dokumentų 1987 m.
Mielaičiai, kaimas. Sovietmečiu priklausė Ceikinių apylinkei.
Mieleikiškė , išnykęs vs. Sovietmečiu priklausė Sokiškių apylinkei.
Mieleškiai kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 16 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Kačergiškės apylinkei. 2003 m. gyveno 29 gyv.
Mieliatiltis išnykęs kaimas Daugėliškio seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei.
Mikalavas. Kaimas Naujojo Daugėliškio seniūnijoje, 2 km nuo Naujojo Daugėliškio. 1924 m. buvo įsteigta vienintelė visos apylinkės lietuviška mokykla (iki 1930 m.). Kaime buvo sentikių maldos namai. Lenkų okupacijos metais ir sovietmečiu priklausė Švenčionių apskrities Daugėliškio valsčiui, buvo apylinkės centras. Nuo 1950 m. – Ignalinos rajono apylinkės centras, vėlau priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei. 2003 m. gyveno 71 gyv.
Mikalavėlis [kaimas, Ceikinių sen.]. Sovietmečiu priklausė Ceikinių apylinkei
Mikalinė kaimas Ignalinos seniūnijoje, Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Pradinė mokykla. 2003 m. gyveno 11 gyv.
Mikališkė, išnykęs vs. Sovietmečiu priklausė Sokiškių apylinkei.
Mykoliškis, Mikališkis - kaimas Linkmenų seniūnijoje, 4 km nuo Linkmenų, Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Sovietmečiu priklausė Linkmenų apylinkei. Šiame kaime gimė visuomenės veikėjas, kariškis Kazys Gaižutis [g. 1907 m.]. 2003 m. gyveno 2 gyv.
Mikoliūnai kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 6 km nuo Kazitiškio. Sovietmečiu priklausė Kazitiškio apylinkei. 1998 m. gyveno 1 gyv.
Milaikiškė [išnykęs kaimas, Dūkšto sen.]
Milašaitis. Kaimas Mielagėnų seniūnijoje 5 km nuo Mielagėnų, prie Milašaičio ežero. Buvo Švenčionių apskrities Mielagėnų valsčiaus vienkiemis.
Sovietmečiu priklausė Mielagėnų apylinkei. 2003 m. gyveno 4 gyv.
Milašiai kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 5 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei.2003 m. gyveno 1 gyv.
Milašiškė Išnykęs vienkiemis Mielagėnų seniūnijoje
Milašius kaimas Mielagėnų seniūnijoje 9 km. nuo Mielagėnų. Sovietmečiu priklausė Mielagėnų apylinkei. 2003 m. žmonės negyveno
Mileikiškė kaimas Dūkšto seniūnijoje. 2003 m. žmonės negyveno
Miliaučiškė kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 18 km nuo Kazitiškio. Sovietmečiu priklausė Grybėnų apylinkei.2003 m. gyveno 3 gyv.
Miniškė kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 2 km nuo Kazitiškio. Sovietmečiu priklausė Kazitiškio apylinkei.2003 m. gyveno 1 gyv.
Miškiniai vs. Sovietmečiu priklausė Kazitiškio apylinkei.
Miškiniškė kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 17 km nuo Kazitiškio. Sovietmečiu priklausė Kazitiškio apylinkei. 2003 m. gyveno 5 gyv.
Moliakalnis 1. kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 2 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei. 2003 m. gyveno 5 gyv.
2. kaimas Dūkšto seniūnijoje, 3 km nuo Dūkšto. Sovietmečiu priklausė Sokiškių apylinkei.2003 m. gyveno 36 gyv.
Molykai. Kaimas Mielagėnų seniūnijoje. Priklausė Švenčionių apskrities Mielagėnų valsčiui. 1830 m. kaime buvo 9 sodybos. Lenkų okupacijos metais veikė lietuviška „Ryto“ d-jos pradžios mokykla. Sovietmečiu priklausė Ceikinių apylinkei. 1994 m. kaime, kaip kaimo pagerbimo ženklas, pastatytas kryžius „Senoliams atminti“. 2003 m. gyveno 20 gyv. Šiame kaime gimė publicistas Valentas Šimkūnas [g. 1929 m.]
Molinė . Kaimas Naujojo Daugėliškio seniūnijoje, 9 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Kačergiškės apylinkei. 2003 m. gyveno 1 gyv.
Molkūnai, Malkūnai, kaimas Mielagėnų seniūnijoje 8 km nuo Mielagėnų. Sovietmečiu priklausė Mielagėnų apylinkei. 2003 m. gyveno 32 gyv.
Morkūniškė kaimas, Linkmenų seniūnijoje, 5 km nuo Linkmenų. Sovietmečiu priklausė Linkmenų apylinkei.Šiame kaime gimė geografas Vincas Brazauskas. 2003 m. gyveno 5 gyv.
Motiejiškė kaimas Mielagėnų seniūnijoje 5 km. nuo Mielagėnų. 1830 m. kaime buvo 4 sodybos. Sovietmečiu priklausė Mielagėnų apylinkei.2003 m. gyveno 3 gyv.
Motiejūnai. Kaimas Linkmenų seniūnijoje, 7 km nuo Linkmenų. 1 km į v. nuo kaimo yra Šakarvos ež., Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Pradinė mokykla veikė nuo 1917 m. Priklausė Švenčionių apskrities Linkmenų valsčiui. Sovietmečiu priklausė Linkmenų apylinkei, buvo kultūros namai, biblioteka. 1959 m. gyveno 31 gyv., 2003 m. gyveno 15 gyv.
Mozūriškė kaimas Linkmenų seniūnijoje, 2 km nuo Linkmenų. Sovietmečiu priklausė Linkmenų apylinkei.2003 m. gyveno 2 gyv.
N,O
Nagėnai kaimas Rimšės seniūnijoje, 1 km nuo Rimšės. Sovietmečiu priklausė Rimšės apylinkei. 2003 m. gyveno 15 gyv.
Nalivaikos kaimas Ceikinių seniūnijoje, 3 km nuo Ceikinių. Sovietmečiu priklausė Ceikinių apylinkei. 2003 m. gyveno 8 gyv.
Narsutiškė. Kaimas Ignalinos seniūnijoje. Kaimas išsidėstęs ant aukštų kalnų prie Narsupės upelio. Priklausė Švenčionių apskrities Zablatiškės valsčiui. Lenkų okupacijos metais 1923-1928 m. veikė „Ryto“ d-jos mokykla. Sovietmečiu priklausė Zuikų apylinkei. Šiame kaime gimė poetas, pedagogas Vladas Radziulis [1913-1986]. 2003 m. gyveno 16 gyv.
Lit.: Čeponis K. Narsutiškė // Nauja vaga.1993, kovo 31
Narušiai kaimas Linkmenų seniūnijoje, 5 km nuo Linkmenų, Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Sovietmečiu priklausė Linkmenų apylinkei.2003 m. gyveno 3 gyv.
Nastazavas kaimas Ignalinos seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Zuikų apylinkei. 2003 m. gyveno 7 gyv.
Naubėnai kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 13 km nuo Kazitiškio. Sovietmečiu priklausė Gubavos apylinkei. 2003 m. gyveno 6 gyv.
Nauja Kalniškė išnykęs viensėdis Mielagėnų sen.
Naujadvaris išnykęs viensėdis Mielagėnų sen.
Naujakiemis [išnykęs kaimas, Daugėliškio sen.]
Naujas Paliesius , išnykęs kaimas Mielagėnų seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Mielagėnų apylinkei. Išbrauktas iš apskaitinių dokumentų 1987 m.
Naujas sklypas 1. kaimas Mielagėnų seniūnijoje 8 km. nuo Mielagėnų. Sovietmečiu priklausė Ceikinių apylinkei.2003 m. gyveno 5 gyv.
2. vs. Mielagėnų seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Mielagėnų apylinkei.
Naujasalis 1.kaimas Ignalinos seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Zuikų apylinkei. 2003 m. gyveno 11 gyv.
2. kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 7 km nuo Kazitiškio. Sovietmečiu priklausė Kazitiškio apylinkei.2003 m. gyveno 13 gyv.
Naujasis Daugėliškis. Kaimas 9 km. į š.r. nuo Ignalinos, 3 km. į š. nuo Senojo Daugėliškio. Seniūnijos ir parapijos centras. Kaimas radialinio plano.Atsirado 19-ame a., kai iš Senojo Daugėliškio buvo perkeltas dvaras, sukurtas parkas. Čia buvo įsteigta 15 tūkst. knygų biblioteka. Vietoj 1886 m. Senajame Daugėliškyje ↓ sudegusios bažnyčios, 1889 m. buvo pradėta statyti nauja Šv. Joakimo ir Šv. Onos bažnyčią ↓ (atstatė kun. Jonas Burba). Kaimas tapo valsčiaus centru, įsteigtas paštas, rusiška mokykla (nuo 1892 m.), vaistinė, apsigyveno žydų amatininkų ir pirklių. 1912 m. pastatyta mūrinė mokykla. 1918 m. įkurta lietuviška mokykla. Lenkų okupacijos metais (1920-1939) miestelyje buvo įkurta „Ryto“ draugijos lietuviška mokykla, 1933 -1936 m. veikė draugijos „Rytas“ skaitykla. Lenkų okupacijos metais ir sovietmečiu priklausė Švenčionių apskričiai, nuo 1941 m. buvo valsčiaus ir apylinkės centras. Nuo 1950 m. - Ignalinos rajono apylinkės centras. Yra paštas, kultūros namai, biblioteka, mokykla ( 1949 – 54 septynmetė, 1957 vidurinė), medicinos punktas, gaisrinė. Yra 4 dailės paminklai (bažnyčioje).1959 buvo 245, 1970 – 322, 1980 – 380, 1986 – 349, 2003 m. – 283 gyventojai. Kaime gimė fizikos-matematikos habil. dr., prof. Leonas Saulis [g. 1941 m.]
Naujasis Kampelis kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 1 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei. 2003 m. gyveno 14 gyv.
Naujasodis kaimas Linkmenų seniūnijoje, 1 km nuo Linkmenų, Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Sovietmečiu priklausė Linkmenų apylinkei. 2003 m. gyveno 137 gyv.
Naujieji Bajorai , Palkiai- kaimas Linkmenų seniūnijoje 7 km nuo Linkmenų, Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Sovietmečiu priklausė Linkmenų apylinkei.2003 m. gyveno 7 gyv.
Naujoji Katinautiškė. Kaimas Didžiasalio seniūnijoje, 12 km nuo Didžiasalio. Kaimas pradėjo kurtis 19 a. vid. miške, įsiterpusiame tarp Senosios Katinautiškės ir Kudabiškės kaimų. Vėliau kaimo žemės plėtėsi. N. Katinautiškė sodybų skaičiumi buvo pralenkusi ir Senąją Katinautiškę ↓ . Po kolektyvizacijos kaimas ėmė nykti. 1979 m. kaime buvo tik 4 sodybos. Sovietmečiu priklausė Dysnos apylinkei. 2003 m. gyveno 3 gyv.
Navikai 1.kaimas Naujojo Daugėliškio seniūnijoje, 11 km nuo Naujojo Daugėliškio. Priklausė Švenčionių apskrities Daugėliškio valsčiui. Lenkų okupacijos metais keletą metų veikė „Ryto“ draugijos mokykla ( uždaryta 1928 m.). Sovietmečiu priklausė Kačergiškės apylinkei, dalis Naujojo Daugėliškio . 2003 m. gyveno 4 gyv.
2.kaimas Didžiasalio seniūnijoje, 3 km nuo Didžiasalio. Tarp Galalaukių ir Dysnos kaimų. Sovietmečiu priklausė Dysnos apylinkei, Liudo Giros kolūkiui, „Dysnos“ žemės ūkio bendrovei [- 2002]. Yra medicinos punktas, UAB „Birvetos tvenkiniai“. 2003 m. gyveno 166 gyv. Šiame kaime gimė Europos kanojų sporto čempionas Mykolas Rudzinskas [g. 1933 m.]
3. kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 18 km nuo Kazitiškio. Priklausė Švenčionių apskrities Dūkšto valsčiui. Sovietmečiu priklausė Grybėnų apylinkei.2003 m. gyveno 5 gyv.
4. kaimas Vidiškių seniūnijoje, 5 km nuo Vidiškių. Sovietmečiu priklausė Vidiškių apylinkei.2003 m. gyveno 12 gyv.
Naviniškė išnykęs viensėdis Mielagėnų sen.
Nevaišiai. Kaimas Ceikinių seniūnijoje, 6 km nuo Ceikinių. Lenkų okupacijos metais ir sovietmečiu priklausė Švenčionių apskrities Ceikinių valsčiui, buvo apylinkės centras. Nuo 1950 m. - Ignalinos rajono apylinkės centras, vėliau priklausė Ceikinių apylinkei. Pradinė mokykla (1951-). 2003 m. gyveno 17 gyv.
Neverėnai kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 16 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Kačergiškės apylinkei. 2003 m. gyveno 17 gyv.
Nykiškė kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 7 km nuo Kazitiškio. Sovietmečiu priklausė Gubavos apylinkei. 1998 m. žmonės negyveno.
Niukiškė kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 9 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Ažušilės ( iki 1963 m.), Naujojo Daugėliškio apylinkėms. 2003 m. gyveno 3 gyv.
Odesina vienkiemis Mielagėnų seniūnijoje, 4 km nuo Mielagėnų. Sovietmečiu priklausė Mielagėnų apylinkei. 2003 m. gyveno 2 gyv.
Ožionys. Kaimas Naujojo Daugėliškio seniūnijoje, 6 km nuo Naujojo Daugėliškio. Netoli yra Audenio, Samanio ežerai. Priklausė Švenčionių apskrities Daugėliškio valsčiui. Kaimas labai nukentėjo Pirmojo pas. karo metais. Lenkų okupacijos metais veikė „Ryto“ d-jos mokykla (1920-1930 m.). Vėliau veikė valdiška mokykla. 1925 m. čia buvo įsteigta Vilniaus hidrometrinio biuro vandens matavimo stotis. Nuo 1941 m. priklausė Švenčionių apskrities Daugėliškio valsčiui, buvo apylinkės centras. Nuo 1950 m. – Ignalinos rajono apylinkės centras, vėliau priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei. Buvo med. punktas (nuo 1962 m.), mokykla (1920-1952 pradinė,1952 - 63- septynmetė, 1963-1970- aštuonmetė, 1970-1978-pradinė), kultūros namai (nuo 1960), biblioteka ( nuo 1960). 1959 m. gyveno 243 gyv., 2003 m. gyveno 44 gyv. Šiame kaime gimė socialinių m. dr. Vaidutis Laurėnas [g. 1958 m]
P
Pabaltys, Mačiuliai – kaimas Ignalinos seniūnijoje, 3 km nuo Palūšės, Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Sovietmečiu priklausė Palūšės apylinkei.
Lit.: Pabaltys // Nauja vaga, 2005, rugs. 10
Paberžuonė kaimas Dūkšto seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Sokiškių apylinkei.1998 m. gyveno 1 gyv.
Pabiržė kaimas Linkmenų seniūnijoje, 7 km nuo Linkmenų. Aukštaitijos nacionaliniame parke. Kaimą supa Lūšių, Asalnų, , Lūšykščio, , Asalnykščio ežerai. Sovietmečiu priklausė Linkmenų apylinkei, „Atžalyno“ kolūkiui. Šiame kaime gimė ekonomikos m. dr. Vytautas Kindurys [g. 1942 m.]. 2003 m. gyveno 15 gyv.
Paceikinė išnykęs kaimas, Mielagėnų seniūnijoje.
Padališkė [išnykęs kaimas, Vidiškių sen.]
Padysnis 1. kaimas Didžiasalio seniūnijoje, 4 km nuo Didžiasalio. Kaime yra buvusio dvaro parkas. Sovietmečiu priklausė Dysnos apylinkei. Prie Dysnos upės. 1959 m. gyveno 14 gyv., 2003 m. gyveno 1 gyv.
2. kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 8 km nuo Naujojo Daugėliškio, prie Dysnos upės. 3 km į pietus yra Dysnykščio ežeras. Istoriniuose šaltiniuose kaimas minimas 1621 m. Lenkų okupacijos metais veikė lietuvių-lenkų pradžios mokykla [1934 m. buvo 31 lietuvių mokinys]. Sovietmečiu priklausė Kačergiškės, Mažėnų apylinkėms. Veikė padysnio hidroelektrinė ( 150 kW, past. 1959 m.) Sovietmečiu priklausė Kačergiškės apylinkei.1959 m. gyveno 38 gyv., 2003 m. gyveno 13 gyv.
3. viensėdis, prijungtas prie Padysnio kaimo Daugėliškio seniūnijoje, 8 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei. 2003 m. gyveno 2 gyv.
Padliaudanka ,Padliaudonka 1. kaimas Dūkšto seniūnijoje. 1998 m. žonės negyveno.
2.išnykęs vienkiemis, Rimšės sen.]
Padūdys [išnykęs kaimas, Kazitiškio sen.]
Padumblys kaimas Linkmenų seniūnijoje, 8 km nuo Linkmenų. Sovietmečiu priklausė Linkmenų apylinkei. 2003 m. gyveno 1 gyv.
Paežerinė kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 8 km nuo Kazitiškio. Sovietmečiu priklausė Kazitiškio apylinkei. Šiame kaime gimė fotomenininkas Daumantas Rukšėnas [g. 1940 m.]. 1998 m. žmonės negyveno.
Pagavaitis kaimas Ignalinos seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Palūšės apylinkei. 2003 m. gyveno 4 gyv.
Pagavė kaimas Ignalinos seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Palūšės apylinkei. 2003 m. gyveno 8 gyv.
Pagurbė kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 9 km nuo Kazitiškio. Sovietmečiu priklausė Grybėnų apylinkei.2003 m. gyveno 1 gyv.
Pajaurė kaimas Linkmenų seniūnijoje, 8 km nuo Linkmenų. Sovietmečiu priklausė Linkmenų apylinkei. 2003 m. gyveno 5 gyv.
Pajuodupis [kaimas, Didžiasalio sen.]. Sovietmečiu priklausė Dysnos apylinkei.
Pajurgiškė kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 3 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei. Šiame kaime gimė karininkas, partizanų būrio vadas Petras Šiaudinis [1894-1942]. 2003 m. gyveno 3 gyv.
Pakalkiškė kaimas Vidiškių seniūnijoje, 8 km nuo Vidiškių. Sovietmečiu priklausė Vidiškių apylinkei.1998 m. gyveno 1 gyv.
Pakalnė [išnykęs kaimas, Didžiasalio sen.]. Sovietmečiu priklausė Dysnos apylinkei.
Pakalniškiai ,Lukašovka. Kaimas Tverečiaus seniūnijoje, 7 km nuo Tverečiaus. Prieš Antrąjį pasaulinį karą kaime buvo penkios kalvės. Sovietmečiu priklausė Dietkauščiznos, nuo 1979 m. Tverečiaus apylinkei. 2003 m. gyveno 10 gyv.
Pakiaunys kaimas Linkmenų seniūnijoje, 6 km nuo Linkmenų, Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Sovietmečiu priklausė Linkmenų apylinkei. 2003 m. gyveno 4 gyv.
Pakryžė. Kaimas Ignalinos seniūnijoje. Priklausė Švenčionių apskrities Daugėliškio valsčiui. Lenkų okupacijos metais veikė lietuviška mokykla ( nuo 1922 m.). Sovietmečiu priklausė Zuikų apylinkei. 2003 m. gyveno 4 gyv.
Palabažys kaimas Linkmenų seniūnijoje, 6 km nuo Linkmenų, Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Sovietmečiu priklausė Linkmenų apylinkei. 2003 m. gyveno 3 gyv
Palaukiškė kaimas Ignalinos seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Zuikų apylinke. 2003 m. gyveno 11 gyv.
Palaukojis, Palaukoja, kaimas Ignalinos seniūnijoje. Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Sovietmečiu priklausė Palūšės apylinkei. 2003 m. gyveno 10 gyv.
Paliesius kaimas Mielagėnų seniūnijoje 3 km. nuo Mielagėnų. 1830 m. kaime buvo 12 sodybų. Lenkų okupacijos metais veikė Šv. Kazimiero d-jos skyrius (iki 1936 m.). Sovietmečiu priklausė Dietkauščiznos, nuo 1979 m. Tverečiaus , Mielagėnų (dalis) apylinkėms. 2003 m. gyveno 37 gyv. Šiame kaime gimė 1794 ir 1831 m. sukilimų dalyvis Vincentas Bortkevičius [1776-1838].
Palmajė kaimas Linkmenų seniūnijoje, 10 km nuo Linkmenų. Sovietmečiu priklausė Palūšės apylinkei. 2003 m. gyveno 5 gyv.
Paltiškės [išnykęs kaimas, Dūkšto sen.]. Sovietmečiu priklausė Sokiškių apylinkei.
Palūšė. Kaimas Ignalinos seniūnijoje, 4 km į v. nuo Ignalinos. Aukštaitijos nacionalinio parko sostinė [ kaime įsikūrusi ANP administracija]. Kaimas šliejasi prie Lūšių ežero. Rašytiniuose šaltiniuose Palūšė minima 1651 m. Tuo laiku Palūšėje būta polivarko, kuris priklausė Šumskams. 16 a. priklausė bajorui Mikalojui Vaideniui. Šalia kelio jis pasistadydino karčemą. 17-18 a. Palūšė buvo svarbi gyvenvietė, turėjusi plačius prekybinius ryšius. Gausėjo gyventojų žydų. Jie turėjo savo sinagogą. 1757 m. (kitais duomenimis 1750 m.) pastatyta katalikų bažnyčia. Jau 18 a. veikė parapinė mokykla. 1782 m. ją lankė 11 mokinių. Buvo kepykla, alaus darykla. 1862 m. nutiesus Peterburgo-Varšuvos geležinkelį, ėmė augti Ignalina ir Palūšės reikšmė sumažėjo. 1887 m. gyveno 57 gyv.Žydai iš Palūšės ėmė keltis Ignalinon. 1910-1914 m. žydai persivežė iš Palūšės Į Ignaliną 17 namų. Lenkų okupacijos metais priklausė Švenčionių apskrities Kaltanėnų valsčiui. Jau 1914 m. veikė „Ryto“ draugijos skyrius. 1921 m. uždaryta lietuviška pradžios mokykla. Veikė Šv. Kazimiero d-jos skyrius, Švenčionių „Ryto“ d-jos skyrius, kuris 1929 m. pastatė mokyklos namą. 1936 m. uždaryta „Ryto“draugijos skaitykla, o 1938 m. konfiskuotas mokyklos pastatas, kuriame įkurta valdiška mokykla. 1940 m. Vilniaus Geležinio fondo komitetas Palūšėje įsteigė lietuvišką seklyčią. Nuo 1940 m. priklausė Švenčionių apskrities Ignalinos valsčiui, buvo apylinkės centras, nuo 1950- „Aušros“ kolūkio centras. Nuo 1950 m. Ignalinos rajono apylinkės centras. Veikė terpentino gamykla ( nuo 1958 m.), pradinė mokykla ( nuo 1908; 1914-22 neveikė). Yra paštas , girininkija, Ignalinos turistinė bazė ( nuo 1959). Miestelio architektūrinė įžymybė – 18 a. statyta medinė Šv. Juozapo bažnytėlė ir varpinė↓. Šalia bažnyčios archeologų pastangomis atkurta akmens amžiaus gyvenamojo būsto ekspozicija. 1959 m. gyveno 73 gyv., 2003 m. gyveno 120 gyv.Šiame kaime gimė ekonomistas Jonas Dieninis [g. 1951 m.], karininkas, švietėjas Pranas Kisielius [1913-1940], gydytoja Julija Monstavičienė [g. 1902 m.], kompozitorius Mikas Petrauskas [1873-1937]( jam įamžinti pastatyta J. Kėdainio medžio kompozicija).
Lit.: Palūšė // Mūsų Lietuva. T. 1 Chicago, 1964, p.730-732; Aliulis V. Palūšės bažnyčia ir parapija. V.,1996
Pamiliškė kaimas Ceikinių seniūnijoje, 8 km nuo Ceikinių. Priklausė Mielagėnų valsčiui.Sovietmečiu priklausė Ceikinių apylinkei.2003 m. gyveno 1 gyv.
Pamiliškė išnykęs viensėdis Mielagėnų sen.
Pamiškė kaimas Ignalinos seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Palūšės apylinkei. 2003 m. gyveno 4 gyv.
Pamoliškė, Pamaliakalnis kaimas Ignalinos seniūnijoje. Priklausė Kazokinės dvarui. Sovietmečiu priklausė Zuikų apylinke. 2003 m. gyveno 7 gyv.
Pamolupis, kaimas Didžiasalio sen. Sovietmečiu priklausė Dysnos apylinkei.
Pamunė kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 8 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei . 2003 m. gyveno 29 gyv.
Panižiškė kaimas Ignalinos seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Zuikų apylinke. Šiame kaime gimė politikas, žurnalistas, Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo signataras Česlovas Juršėnas [g. 1938 m.]. 2003 m. gyveno 14 gyv.
Papiliakalnė kaimas Linkmenų seniūnijoje, 9 km nuo Linkmenų. Įsikūręs prie Ūkojo ežero, Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Priklausė Kirdeikių valsčiui. Sovietmečiu priklausė Palūšės apylinkei. 1959 m. gyveno 34 gyv., 2003 m. gyveno 15 gyv.
Papliaušys, Ažugalis - kaimas Linkmenų seniūnijoje, 13 km nuo Linkmenų, Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje.Sovietmečiu priklausė Palūšės apylinkei. 2003 m. gyveno 2 gyv.
Papravėlė, Papravalė , kaimas Ignalinos seniūnijoje, Aukštaitijos nacionaliniame parke. Sovietmečiu priklausė Zuikų apylinke. 2003 m. gyveno 5 gyv.
Paprūdė Išnykęs vienkiemis Mielagėnų seniūnijoje
Paragiškė kaimas Ceikinių seniūnijoje, 4 km nuo Ceikinių. Sovietmečiu priklausė Ceikinių apylinkei. 2003 m. gyveno 12 gyv.
Paringys, Paringys II. Kaimas Naujojo Daugėliškio seniūnijoje, 8 km nuo Naujojo Daugėliškio, 9 km į š. v. nuo Mielagėnų, prie Ringio ežero. Netoli yra Versmio kalnas. Iš jo išteka ir per kaimą teka Ringė (Dysnos intakas). 19 a. pab. buvo Paringio dvaras [dvarininkai Bobrinskiai, Civinskiai]. Paringio Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia ↓ . Po Pirmojo pasaulinio karo įkurta „Ryto“ d-jos mokykla, kuri greitai pakeista į valdišką. Priklausė Švenčionių apskrities Daugėliškio valsčiui. Lenkų okupacijos metais veikė Šv. Kazimiero d-jos skyrius ir lietuvių ūkio d-ja. Nuo 1941 m. priklausė Švenčionių apskrities Daugėliškio valsčiui, buvo apylinkės centras. Nuo 1950 m. – Ignalinos rajono apylinkės centras, vėlau priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei.Sovietmečiu Paringys I priklausė Rubelninkų apylinkei, o Paringys II - Mikalavos apylinkei. Buvo mokykla ( 1934-58 pradinė, iki 1961 septynmetė). Yra medicinos punkta. Šiame kaime gimė visuomenės veikėjas, tautodailininkas Julius Pakalka [1915-2002]. 1959 m. gyveno 27 gyv., 2003 m. gyveno 46 gyv.
Lit.: Paringys // Mūsų Lietuva. T. 1.Chicago, 1964, p. 724-725; Umbražoūnas K. Paringio „stebuklai“ // Nauja vaga.1972, rugs. 12
Parubežinė kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 10 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Kačergiškės apylinkei. 2003 m. gyveno 2 gyv.
Pasamanė kaimas Dūkšto seniūnijoje. 1998 m. žmonės negyveno. Sovietmečiu priklausė Rimšės apylinkei. Sovietmečiu priklausė Sokiškių apylinkei. Šiame kaime gimė biomedicininių m. habil. dr. Regina Varnaitė [g. 1941 m.]
Pasamanis, išnykęs kaimas N. Daugėliškio sen. Sovietmečiu priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei
Pasamarė [išnykęs kaimas, Rimšės sen.]
Pasiekas,Kirvimai [išnykęs kaimas, Vidiškių sen.]
Pasmėlėlė, Pasmėlė [išnykęs kaimas, Mielagėnų sen.]. Sovietmečiu priklausė Ceikinių apylinkei.
Pašakariškė, Pašakariškiai, kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 9 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Kačergiškės apylinkei. Šiame kaime gimė socialinių m. dr. Bronė Rimkevičienė [g. 1938 m.], geologijos ir mineralogijos m. dr. Danutė Sakalauskienė [ g. 1931 m.]. 1998 m. gyveno 1 gyv.
Pašilė kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 15 km nuo Kazitiškio. Sovietmečiu priklausė Grybėnų apylinkei.2003 m. gyveno 12 gyv.
Pašiškė kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 5 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei. Šiame kaime gimė medicinos m. dr. Mykolas Šuminas [g. 1927 m.]. 2003 m. gyveno 6 gyv.
Pašventė kaimas Dūkšto seniūnijoje, 15 km nuo Dūkšto. Sovietmečiu priklausė Sokiškių apylinkei. 2003 m. gyveno 5 gyv.
Pašvinta , [išnykęs vienkiemis, Mielagėnų sen.]
Pašvintė, Pašventė , išnykęs kaimas Mielagėnų seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Ceikinių apylinkei.
Pašvoginė kaimas Ignalinos seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Palūšės apylinkei.2003 m. gyveno 7 gyv.
Paukojė kaimas Linkmenų seniūnijoje, 9 km nuo Linkmenų. Sovietmečiu priklausė Palūšės apylinkei.2003 m. gyveno 10 gyv.
Paukštės kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 6 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei. 1998 m. žmonės nebegyveno.
Paulinavas kaimas Linkmenų seniūnijoje, 7 km nuo Linkmenų, Aukštaitijos nacionaliniame parke. Sovietmečiu priklausė Linkmenų apylinkei. 1998 m. gyveno 1 gyv.
Paūsė [išnykęs kaimas,viensėdis, Linkmenų sen.]
Paversmis 1. kaimas Ignalinos seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Palūšės apylinkei. Sovietmečiu priklausė Zuikų apylinke. 2003 m. gyveno 2 gyv.
2. išnykęs kaimas, Mielagėnų sen.]
Pažeimenys kaimas Linkmenų seniūnijoje, 9 km nuo Linkmenų, Aukštaitijos nacionaliniame parke. Sovietmečiu priklausė Linkmenų apylinkei. 2003 m. gyveno 3 gyv.
Pažemiškis. Kaimas Dūkšto seniūnijoje, 4 km į š. nuo Dūkšto, prie Persvetaičio ežero. Priklausė Švenčionių apskrities Dūkšto valsčiui. Pradinė mokykla įsteigta apie 1905 m. Lenkų okupacijos metais veikė „Ryto“ d-jos pradžios mokykla ( 1924 -1935), skaitykla ( 1935-1936 m.) ir Šv. Kazimiero d-jos skyrius. Apie 1930 m.įkurta valdiška mokykla. Nuo 1940 m. priklausė Zarasų apskrities Dūkšto valsčiui, buvo apylinkės centras. Nuo 1950 m. –Dūkšto rajono apylinkės centras, vėlau priklausė Sokiškių apylinkei. 1949-61 veikė septynmetė, 1961- aštuonmetė. 1959 m. gyveno 165 gyv., 2003 m. gyveno 77 gyv. Šiame kaime gimė Lietuvos Respublikos kariuomenės pulkininkas Česlovas Braziulis [g. 1939 m.]
Pažieviškė kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 11 km nuo Kazitiškio. Sovietmečiu priklausė Gubavos apylinkei. 2003 m. gyveno 13 gyv.
Pažiezdris , Pažiezdrė, kaimas Likmenų seniūnijoje, 3 km nuo Linkmenų. Sovietmečiu priklausė Linkmenų apylinkei. 2003 m. gyveno 14 gyv.
Pečiuliai kaimas Ignalinos seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Zuikų apylinke. 2003 m. gyveno 4 gyv.
Pečiūniškės, išnykęs kaimas. Sovietmečiu priklausė Rimšės apylinkei.
Pečiurkos 1.kaimas Didžiasalio seniūnijoje, 5 km nuo Didžiasalio. Prie Erzvėtos, Šakelės ir Svylelės upių. Priklausė Tverečiaus valsčiui. 1921-1923 m. veikė lietuviška mokykla. Sovietmečiu priklausė Dysnos apylinkei. 2003 m. gyveno 5 gyv. Šiame kaime gimė socialinių m. dr., slidinėjimo sporto meistras Algirdas Čepulėnas [g. 1941 m.]
2. kaimas Tverečiaus seniūnijoje, 4 km nuo Tverečiaus. Sovietmečiu priklausė Tverečiaus apylinkei.Šiame kaime gimė žinomas chemikas Jeronimas Kudaba [1909-1992], žinomas advokatas Petras Kudaba [g. 1924 m.]. 2003 m. gyveno 3 gyv.
Pekoriškė, Pekariškė. Kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 3 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Ažušilės ( iki 1963 m.), Naujojo Daugėliškio apylinkėms. 2003 m. gyveno 2 gyv.
Pelegrinda , Peliagrinda, kaimas Linkmenų seniūnijoje, 8 km nuo Linkmenų. Sovietmečiu priklausė Linkmenų apylinkei. 2003 m. gyveno 8 gyv.
Pelekas - kaimas Ignalinos seniūnijoje, Aukštaitijos nacionaliniame parke. Sovietmečiu priklausė Palūšės apylinkei.
Peleniai kaimas Linkmenų seniūnijoje, 5 km nuo Linkmenų, Aukštaitijos nacionaliniame parke. Sovietmečiu priklausė Linkmenų apylinkei. 2003 m. gyveno 23 gyv.
Pempiškė 1.kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 11 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Kačergiškės apylinkei. Sovietmečiu priklausė Tverečiaus apylinkei. 2003 m. gyveno 9 gyv.
2. išnykęs kaimas. Sovietmečiu priklausė Mielagėnų apylinkei. Išbrauktas iš apskaitinių dokumentų 1987 m.
Peršiukštai [?] išnykęs kaimas Mielagėnų sen. Šiame kaime gimė pulkininkas leitenantas Romualdas Burokas [1893-]
Petrikonys kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 19 km nuo Kazitiškio. Sovietmečiu priklausė Grybėnų apylinkei.2003 m. gyveno 4 gyv.
Petriškė, 1. Petravaskaimas Ignalinos seniūnijoje, netoli Ignalinos miesto. Priklausė Švenčionių apskrities Daugėliškio valsčiui. Lenkų okupacijos metais nuo 1921-1926 m. veikė lietuviška mokykla, nuo 1927 m.- valdiška. Sovietmečiu priklausė Palūšės apylinkei. 2003 m. gyveno 22 gyv.
Lit.: Kudaba Č. Petriškė // Nauja vaga, 1990, liep. 21
2.išnykęs kaimas, Daugėliškio sen. Sovietmečiu priklausė Kačergiškės, Naujojo Daugėliškio apylinkėms. Išbrauktas iš apskaitinių dokumentų 1987 m.
3. išnykęs kaimas Rimšės sen.]. Sovietmečiu priklausė Gaidės seniūnijai.
Petroniškė 1. kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 4 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei. 2003 m. gyveno 4 gyv.
2. išnykęs kaimas, Didžiasalio sen.]. Sovietmečiu priklausė Dysnos apylinkei.
Petrošiūnai. Kaimas Didžiasalio seniūnijoje, 11 km nuo Didžiasalio, prie Svylos upės. Sovietmečiu priklausė Dysnos apylinkei. 2003 m. gyveno 2 gyv.
Petukai 1. kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 7 km nuo Kazitiškio. Sovietmečiu priklausė Kazitiškio apylinkei. 1998 m. žmonės negyveno.
2. išnykęs kaimas Vidiškių seniūnijoje, 10 km nuo Vidiškių. Sovietmečiu priklausė Vidiškių apylinkei.
Piemenys [išnykęs kaimas, Didžiasalio sen.]. Sovietmečiu priklausė Dysnos apylinkei.
Piliakalnis kaimas Dūkšto seniūnijoje, 5 km nuo Dūkšto. Sovietmečiu priklausė Sokiškių apylinkei.2003 m. gyveno 4 gyv.
Pylimas kaimas Linkmenų seniūnijoje, 3 km nuo Linkmenų. Sovietmečiu priklausė Linkmenų apylinkei. 2003 m. gyveno 1 gyv.
Pinigiškė kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 6 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei. 1998 m. žmonės nebegyveno
Pipiriškė kaimas Ignalinos seniūnijoje, Aukštaitijos nacionaliniame parke. Sovietmečiu priklausė Zuikų apylinke. 2003 m. gyveno 8 gyv.
Pivorai. Kaimas Didžiasalio seniūnijoje, 4 km nuo Didžiasalio, prie Birvėtos upės. Carinės Rusijos laikais nuo 1911 m. veikė slapta lietuviška mokykla. Lenkų okupacijos metais veikė Šv. Kazimiero d-jos skyrius, Lietuvių ūkio d-ja, lietuviška mokykla (1921-1926 ). 1930 m. kaime buvo įsteigtas kooperatyvas „Vienybė. Nuo 1941 m. priklausė Švenčionių apskrities Tverečiaus valsčiui, buvo apylinkės centras. Nuo 1950 m. – Ignalinos rajono apylinkės centras, vėliau priklausė Dysnos apylinkei. 2003 m. gyveno 30 gyv.
Pivoriškė [išnykęs kaimas, Daugėliškio sen.]. Sovietmečiu priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei.
Platumos kaimas Dūkšto seniūnijoje, 10 km nuo Dūkšto. Sovietmečiu priklausė Sokiškių apylinkei.2003 m. gyveno 5 gyv.
Plavėjai. Kaimas Dūkšto seniūnijoje, 12 km nuo Dūkšto. Nuo 1950 m. – Dūkšto rajono apylinkės centras, vėlau priklausė Sokiškių apylinkei. 2003 m. gyveno 42 gyv.
Plėniškė kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 4 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei. 2003 m. gyveno 3 gyv.
Plentovka išnykęs viensėdis Mielagėnų sen.
Pociūnai kaimas Rimšės seniūnijoje, 17 km nuo Rimšės. Sovietmečiu priklausė Šiūlėnų apylinkei. 2003 m. gyveno 25 gyv.
Pociūniškė kaimas Rimšės seniūnijoje, 2 km nuo Rimšės. 2003 m. gyveno 16 gyv.
Podeliškė , išnykęs kaimas. Sovietmečiu priklausė Vidiškių apylinkei. Išbrauktas iš apskaitinių dokumentų 1987 m.
Polesė [išnykęs kaimas, Dūkšto sen.]
Polianka kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 9 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei. 2003 m. gyveno 5 gyv.
Popovka, Astravas. Kaimas Tverečiaus seniūnijoje, 2 km nuo Tverečiaus. Yra išlikę pirmojo pasaulinio karo gynybiniai įtvirtinimai (kultūros paminklas). Sovietmečiu priklausė Tverečiaus apylinkei. Pradinė mokykla. 2003 m. gyveno 11 gyv.
Pošiūnai kaimas, Tverečiaus seniūnijoje, 8 km nuo Tverečiaus. Pro kaimą teka Birvėtos upelis. Sovietmečiu priklausė Tverečiaus apylinkei. Pradinė mokykla. Šiame kaime gimė žymus tautosakininkas, kraštotyrininkas, muzikas Leonas Bielinis [1882-1941], medicinos m. dr. Albertas Telyčėnas [1928-1990]. 2003 m. gyveno 16 gyv.
Lit.: Telyčėnas B. Kaimas Birvėtos upės vingyje // Nauja vaga.2004, rugs. 8
Poviliškė kaimas Ignalinos seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Vidiškių seniūnijai. 2003 m. gyveno 25 gyv.
Pridotkai , išnykęs vienkiemis Mielagėnų sen. Sovietmečiu priklausė Tverečiaus, Mielagėnų apylinkėms. Išbrauktas iš apskaitinių dokumentų 1987 m.
Prisieginė kaimas Vidiškių seniūnijoje, 7 km nuo Vidiškių. Sovietmečiu priklausė Vidiškių apylinkei. 2003 m. gyveno 17 gyv.
Pročiūnai, Prociūnai, kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 8 km nuo Naujojo Daugėliškio. Prie Dysnos upės. Lenkų okupacijos metais veikė lenkiška viešoji mokykla (1936 m. perkelta į Kačergiškę). Sovietmečiu priklausė Kačergiškės apylinkei. Sovietmečiu priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei. 2003 m. gyveno 26 gyv. Šiame kaime gimė tautodailininkas Teofilis Patiejūnas.
Prūčiai kaimas Rimšės seniūnijoje, 8 km nuo Rimšės. Sovietmečiu priklausė Šiūlėnų apylinkei. Šiame kaime gimė žemės ūkio m. dr. Jonas Varnas [g. 1947 m.]. 2003 m. gyveno 32 gyv.
Prūdupė Išnykės kaimas Mielagėnų seniūnijoje. 1830 m. kaime buvo 7 sodybos.
Prūsija , žr. Želmeniškės
Prūtelė kaimas Rimšės seniūnijoje, 6 km nuo Rimšės. Sovietmečiu priklausė Šiūlėnų apylinkei. 2003 m. gyveno 4 gyv.
Pupiena . Išnykęs kaimas, Didžiasalio seniūnijoje. Nuo 1941 m. priklausė Švenčionių apskrities Tverečiaus valsčiui, buvo apylinkės centras. Nuo 1950 m. – Ignalinos rajono apylinkės centras, vėlau priklausė Dysnos apylinkei.
Pupiniai kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 12 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Šiūlėnų apylinkei. 2003 m. gyveno 24 gyv.
Pupiškė kaimas Linkmenų seniūnijoje, 4 km nuo Linkmenų, Aukštaitijos nacionaliniame parke. Sovietmečiu priklausė Linkmenų apylinkei. 2003 m. gyveno 28 gyv.
Pusvarsnėliai kaimas Linkmenų seniūnijoje, 2 km nuo Linkmenų. Sovietmečiu priklausė Linkmenų apylinkei. 2003 m. gyveno 12 gyv.
Pušynas kaimas Rimšės seniūnijoje, 5 km nuo Rimšės, Aukštaitijos nacionaliniame parke. Sovietmečiu priklausė Rimšės apylinkei. 2003 m. gyveno 7 gyv.
Pūškos kaimas Rimšės seniūnijoje, 9 km nuo Rimšės. Švč. M. Marijos Gailestingumo Motinos bažnyčia. Sovietmečiu priklausė Šiūlėnų apylinkei. 2003 m. gyveno 12 gyv.
Puziniškis kaimas Linkmenų seniūnijoje, 9 km nuo Linkmenų, Aukštaitijos nacionaliniame parke. Kaimo pavadinimas kilo nuo kažkada čia gyvenusio didiko Puzino pavardės. 1933 m. visi 7 kaime buvę trobesiai sudegė ir kaimas buvo išdalytas vienkiemiais. Sovietmečiu priklausė Linkmenų apylinkei. Šiame kaime gimė poetė, dainininkė Vanda Panavaitė-Stankienė [g. 1925 m.]. 2003 m. gyveno 15 gyv.
R
Radeikiškė 1. kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 1 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei. Šiame kaime gimė kunigas, švietėjas Kristupas Čibiras [1888-1942] . 2003 m. gyveno 13 gyv.
2. kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 8 km nuo Kazitiškio. Sovietmečiu priklausė Gubavos apylinkei. 2003 m. gyveno 1 gyv.
Radiškė, Radžiškė. Išnykęs kaimas Didžiasalio seniūnijoje. Lenkų okupacijos metais nuo1936 m. aktyviai veikė Kultūros d-jos skyriaus liaudies namai. Priklausė Vosiūnų parapijai. Sovietmečiu priklausė Dysnos apylinkei. Pradinė mokykla.
Radutis kaimas Mielagėnų seniūnijoje. Kaimo kapinėse 1934 m. šv. Kazimiero draugijos kaimo skyriaus iniciatyva pastatytas kryžius. Sovietmečiu priklausė Dietkauščiznos, nuo 1979 m. Tverečiaus apylinkei. Prie kelio į kaimą 2006 m. pastatytas kryžius, skirtas 1944 m. represijų aukoms atminti. 2003 m. gyveno 3 gyv.
Lit.: Paliesius A. Kančios ir tikėjimo simbolis prie kelio // Lietuvos aidas. 2006 rugs.28, 29, 30
Radviliškis , išnykęs kaimas, Linkmenų seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Linkmenų apylinkei.
Raibeniai kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 12 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Šiūlėnų apylinkei.2003 m. gyveno 3 gyv.
Rainiai kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 8 km nuo Kazitiškio. Sovietmečiu priklausė Gubavos apylinkei.2003 m. gyveno 6 gyv.
Rameikos kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 16 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Kačergiškės apylinkei. 2003 m. gyveno 36 gyv.
Ramusis kaimas Linkmenų seniūnijoje, 3 km nuo Linkmenų. Sovietmečiu priklausė Linkmenų apylinkei.
2003 m. gyveno 7 gyv.
Ramutiškė 1.kaimas Ceikinių seniūnijoje, 8 km nuo Ceikinių. Sovietmečiu priklausė Ceikinių apylinkei.2003 m. gyveno 9 gyv.
2. Ramaniškė ,kaimas Ignalinos seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Zuikų apylinke. 2003 m. gyveno 2 gyv.
3. vienkiemis Mielagėnų seniūnijoje. 2003 m. gyveno 1 gyv.
Rasteniškė , išnykęs kaimas Mielagėnų sen.
Raščiūnai. Kaimas Mielagėnų seniūnijoje, 8 km į r. nuo Mielagėnų, 8 km į p . nuo Tverečiaus. Prie Audenėlės upės (Svylos intakas). Kaizerinės Vokietijos kariuomenei 1915 m. rudenį okupavus Tverečių ir aplinkinius kaimus, kaimo apylinkėmis ėjo fronto linija, nusistovėjusi iki karo pabaigos. Yra išlikę pirmojo pasaulinio karo gynybiniai įtvirtinimai (kultūros paminklas). Lenkų okupacijos metais 1925 m. veikė lietuviška mokykla. Sovietmečiu priklausė Tverečiaus apylinkei. Buvo kolūkio centras.Pradinė mokykla, biblioteka. Yra katalikų koplyčia, medicinos punktas. 1970 m. gyveno 110 gyv., 1959 – 130, 2003 m. gyveno 48 gyv
Ravai kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 11 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Kačergiškės apylinkei. 2003 m. gyveno 1 gyv.
Reketiškė I kaimas Mielagėnų seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Ceikinių apylinkei.2003 m. gyveno 7 gyv.
Reketiškė II kaimas Mielagėnų seniūnijoje.
Remeniškė 1.kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 2 km nuo Kazitiškio. Sovietmečiu priklausė Kazitiškio apylinkei. 2003 m. gyveno 6 gyv.
2. išnykęs kaimas Vidiškių seniūnijoje, 8 km nuo Vidiškių. Sovietmečiu priklausė Vidiškių apylinkei. 1998 m. žmonės negyveno.
Rėksniškė kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 8 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei. 2003 m. gyveno 2 gyv.
Rimaldiškė. Kaimas Didžiasalio seniūnijoje, 9 km nuo Didžiasalio. Įsikūręs Birvėtos upės deš. krante. Istoriniuose šaltiniuose minima 1751 m. Iki 1842 priklausė Vilniaus Kapitulos Adutiškio dvarui. 1888 m buvo 120 gyv. (15 kiemų). Sovietmečiu priklausė Dysnos apylinkei, Liudo Giros kolūkiui. 1959 – 107 gyv., 1970 m. gyveno 85 gyv., 1987- 59, 2003 m. gyveno 37 gyv. Yra katalikų koplyčia.
Rimašiai kaimas Ignalinos seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Zuikų apylinke. 2003 m. gyveno 16 gyv.
Rimšė . Kaimas 8 km į r. nuo Dūkšto. Įsikūręs prie Ilgio ežero. 16 a. istoriniuose šaltiniuose minimas valstybinis Rimšės dvaras ( nuo 1514 m.). Istoriniuose šaltiniuose R. pirmą kartą paminėta 1655 m. Priklausė didikams Goštautams, Pliateriams. XVIII a. pr. buvo koplyčia, o 1747 m. pastatyta medinė katalikų bažnyčia. 1767 gyveno 50 gyventojų. 1865 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla (veikė iki 1945 m., vėliau – progimnazija). Per Pirmąjį pasaulinį karą veikė lietuviška mokykla. Lenkų okupacijos metais priklausė Breslaujos apskričiai. 1920 m. įkurta lenkiška mokykla. Veikė lietuvių kooperatyvas. 1940 m. Vilniaus Geležinio fondo komitetas Rimšėje įsteigė lietuvišką seklyčią. Nuo 1941 m. priklausė Zarasų apskrities Rimšės valsčiui, buvo apylinkės centras. 1950-1959 priklausė Dūkšto rajonui, buvo apylinkės centras. Nuo 1959- Ignalinos rajono apylinkės ir kolūkio centras. Paštas, ambulatorija (1944- ), medicinos punktas, pagrindinė mokykla ( nuo 1952-1993 vidurinė), biblioteka. 1959 m. gyveno 200 gyv., 1970 m. gyveno 173 gyv., 2003 m. gyveno 323 gyv.
Lit.: Rimšė ir jos apylinkės // Mūsų Lietuva.T. 1. Chicago , 1964, p. 637-641; Šešelgis K. Lietuvos urbanistikos bruožai. V., 1996, p. 73
Rimšėnai. Kaimas Vidiškių seniūnijoje, 2 km nuo Vidiškių. Priklausė Švenčionių apskrities Daugėliškio valsčiui. Lenkų okupacijos metais veikė „Ryto“ draugijos mokykla (1921-1926). Valdiška mokykla veikė nuo 1922 m. Sovietmečiu buvo Vidiškių apylinkės centras.
2003 m. gyveno 73 gyv.
Ripelialaukis kaimas Linkmenų seniūnijoje, 14 km nuo Linkmenų, Aukštaitijos nacionaliniame parke. Manoma, kad kaimo pavadinimas susideda iš dviejų žodžių – rypuoti (raudoti) ir laukas. Netoli kaimo yra pilkapių grupė. Sovietmečiu priklausė Palūšės apylinkei. 2003 m. gyveno 6 gyv.
Ritkūniškė kaimas Dūkšto seniūnijoje, 5 km nuo Dūkšto. Sovietmečiu priklausė Sokiškių apylinkei. 2003 m. gyveno 18 gyv.
Rizgūnai. Kaimas Ceikinių seniūnijoje, 6 km nuo Ceikinių. Priklausė Švenčionių apskrities Daugėliškio valsčiui. Lenkų okupacijos metais veikė Šv. Kazimiero d-jos skyrius, 1922 m. veikė lietuviška mokykla. 1930 m., minint Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktį, kaime buvo pastatyti du paminklai. Nuo 1941 m. priklausė Švenčionių apskrities Daugėliškio valsčiui. Nuo 1950 m. – Ignalinos rajono apylinkės centras, vėlau priklausė Naujojo Daugėliškio, Ceikinių apylinkėms. 2003 m. gyveno 10 gyv.
Ryžiškė kaimas Mielagėnų seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Dietkauščiznos, nuo 1979 m. Tverečiaus apylinkei.Šiame kaime gimė poetas, fotomenininkas Algis Jakštas [g. 1953 m.]. 2003 m. gyveno 13 gyv.
Rojus kaimas, Dūkšto sen, 6 km nuo Dūkšto. Savotiškas paminklas, kurį pats sau sukūrė sodininkystės mokslinio, darbo pradininkas Lietuvoje prof. Adomas Hrebnickis ↓ . 1890 m. iš savo uošvio, gyvenusio dabartinio Rojaus apylinkėse, gavo 14 ha. žemės, vadinamos Velnyne, nes buvo akmenuota, kalvota ir netikusi žemdirbystei. A. Hrebnickis pasiryžo Velnynę paversti rojumi ir savo pasiekė – užveisė čia didžiulį sodą, per 1000 įvairių vaismedžių veislių. Priklausė Zarasų apskričiai. 1957-77 m. Rojus buvo Vytėnų bandymų stoties atraminis punktas. Nuo 1977 m. priklausė Dūkšto sodininkystės tarybiniam ūkiui. 1959 m. įkurtas Adomo Hrebnickio memorialinis muziejus ↓ . 1961 m. sukurtas Hrebnickio paminklas (aut. skulpt. Vladas Žuklys) ↓ . Sovietmečiu priklausė Sokiškių apylinkei. 1970 m. gyveno 7, 1979-14, 1987 m. gyveno 13 gyv., 2003 m. gyveno 10 gyv.
Rokėnai kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 18 km nuo Kazitiškio, 2 km į š. nuo Ažvinčių ežero. Priklausė Zarasų apskričiai. Sovietmečiu priklausė Kazitiškio apylinkei, „Kova už taiką“ kolūkiui. 2003 m. gyveno 13 gyv.
Ropiena išnykęs kaimas Tverečiaus seniūnijoje, 3 km nuo Tverečiaus. Prieš Antrąjį pasaulinį karą kaime buvo kalvė. Sovietmečiu priklausė Tverečiaus apylinkei.
Ropiškė 1.kaimas Ceikinių seniūnijoje, 5 km nuo Ceikinių. 1830 m. kaime buvo 6 sodybos.Priklausė Mielagėnų valsčiui. Sovietmečiu priklausė Ceikinių apylinkei. 2003 m. gyveno 6 gyv.
2. kaimas Naujojo Daugėliškio seniūnijoje, 5 km nuo Naujojo Daugėliškio. Priklausė Švenčionių apskrities Daugėliškio valsčiui. Lenkų okupacijos metais 1922 m.veikė lietuviška mokykla. Nuo 1950 m. – Ignalinos rajono apylinkės centras, vėliau priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei. 2003 m. gyveno 5 gyv.
Ropiškėlė kaimas Ceikinių seniūnijoje, 4 km nuo Ceikinių. Sovietmečiu priklausė Ceikinių apylinkei. 2003 m. gyveno 10 gyv.
Rubelninkai. Kaimas, Ceikinių seniūnijoje, 6 km nuo Ceikinių. Kaimas gatvinis. 1830 m. kaime buvo 9 sodybos. Lenkų okupacijos metais veikė Šv. Kazimiero draugijos skyrius (iki 1936 m.) , „Ryto“ d-jos lietuviška pradžios mokykla. Nuo 1941 m. priklausė Švenčionių apskrities Mielagėnų valsčiui, buvo apylinkės centras. Nuo 1950 m. – Ignalinos rajono apylinkės centras, vėliau priklausė Ceikinių apylinkei. 1991-1997 m. veikė žemės ūkio bendrovė. Veikė parduotuvė, mokykla [1936-pradinė, 1949-60 – septynmetė, 1961- aštuonmetė], biblioteka. 1888 m. gyveno 132 gyv. , 1959 m. – 129 gyv. 1970 m. gyveno 117 gyv., 2003 m. gyveno 112 gyv.
Rudeniškės kaimas Dūkšto seniūnijoje, 6 km nuo Dūkšto. Sovietmečiu priklausė Sokiškių apylinkei.2003 m. gyveno 22 gyv.
Rudžiai kaimas Rimšės seniūnijoje, 2 km nuo Rimšės. Sovietmečiu priklausė Rimšės apylinkei.2003 m. gyveno 17 gyv.
Rukiškė , Rukšiškė1.kaimas Ignalinos seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Zuikų apylinke. 2003 m. gyveno 30 gyv.
2. nykstantis kaimas Linkmenų seniūnijoje, 4 km nuo Linkmenų, Aukštaitijos nacionaliniame parke. Sovietmečiu priklausė Linkmenų apylinkei.
2003 m. gyveno 1 gyv.
3. kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 13 km nuo Kazitiškio. Sovietmečiu priklausė Gubavos apylinkei.2003 m. gyveno 2 gyv.
Rukiškėlė išnykęs kaimas
Rukšėnai kaimas Linkmenų seniūnijoje, 6 km nuo Linkmenų. Sovietmečiu priklausė Linkmenų apylinkei. Šiame kaime gimė nusipelnęs baletmeisteris Vaclovas Paukštė [g. 1946 m.]. 2003 m. gyveno 10 gyv.
Ruokiškė kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 8 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei. 2003 m. gyveno 5 gyv.
Rupinskai. Kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 6 km nuo Kazitiškio. Priklausė Švenčionių apskrities Dūkšto valsčiui. Lenkų okupacijos metais nuo 1935 m. veikė „Ryto“ draugijos skaitykla. Sovietmečiu priklausė Kazitiškio apylinkei. 2003 m. gyveno 4 gyv.
Rupinskėliai kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 5 km nuo kazitiškio. Sovietmečiu priklausė Kazitiškio apylinkei.2003 m. gyveno 5 gyv.
S,Š
Sabališkė 1. kaimas Ignalinos seniūnijoje. Priklausė Kazokinės dvarui. Priklausė Linkmenų, Daugėliškio, Kaltanėnų? valsčiui. Lenkų okupacijos metais 1920 m. veikė lietuviška mokykla ( vėliau mokykla perkelta į Zuikų kaimą).1929 m. įsteigtas Šv. Kazimiero d-jos skyrius. 1933 m. pastatytas apie 5 m. aukščio cementinis paminklasSovietmečiu priklausė Zuikų apylinkei. 2003 m. gyveno 19 gyv.
2. kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 2 km nuo Kazitiškio. Sovietmečiu priklausė Kazitiškio apylinkei.2003 m. gyveno 20 gyv.
Sadūniškė , išnykęs kaimas. Sovietmečiu priklausė Ceikinių apylinkei. Pradinė mokykla (1951-).
Saldūniškė kaimas Ceikinių seniūnijoje, 4 km nuo Ceikinių. 2003 m. gyveno3 gyv.
Salelė kaimas Ceikinių seniūnijoje, 4 km nuo Ceikinių. Sovietmečiu priklausė Ceikinių apylinkei. 2003 m. gyveno 2 gyv.
Salomianka, Solomianka. kaimas Mielagėnų seniūnijoje 2 km. nuo Mielagėnų. 1830 m. kaime buvo 7 sodybos. Lenkų okupacijos metais veikė Šv. Kazimiero draugijos skyrius (iki 1936 m.), „Ryto“ d-jos lietuviška pradžios mokykla. Sovietmečiu priklausė Mielagėnų apylinkei. Šiame kaime gimė žurnalistė Salomėja Narkeliūnaitė [1920-2000]. 2003 m. gyveno 52 gyv.
Salos. Salomis vadinami du kaimai ↓ .
Salos I. Kaimas Linkmenų seniūnijoje, 7 km nuo Linkmenų, prie Alksno ežero, Aukštaitijos nacionaliniame parke. Kaimas išsidėstęs dideliame pusiasalyje tarp Asalnykščio, Linkmeno, Alksno ir Alksnaičio ežerų. Vienintelis kelias į kaimą veda iš Antalksnės ↓ kaimo.
Salos II - etnografinis kaimas Linkmenų seniūnijoje, 7 km nuo Linkmenų, prie Alksno ežero, Aukštaitijos nacionaliniame parke. Kaimas išsidėstęs dideliame pusiasalyje tarp Asalnykščio, Linkmeno, Alksno ir Alksnaičio ežerų. Vienintelis kelias į kaimą veda iš Antalksnės ↓ . Padrikas, 4 sodybos paminklinės. Pirmą kart kaimas paminėtas 1783 metų Vilniaus vyskupystės Braslavo dekanato bažnyčių vizitacijos knygoje. XIX a. kaimas buvo vienos šeimos valdomas viensėdis, XX a. išsiplėtė iki 4 sodybų. Sovietmečiu priklausė Linkmenų apylinkei. 2003 m. gyveno 19 gyv. Lit.: Tarnauskienė N. Salos // Kultūros paminklų enciklopedija.T. 1.V., 1996, p. 159-163 ; Baltakis J. Salose, Kudabų giminės kaime… // Mūsų Ignalina, 2006, lapkr. 14
Salovėjus [išnykęs kaimas, Mielagėnų sen.]
Samaniškė, Samaniai,? išnykęs kaimas Mielagėnų seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Ceikinių apylinkei. Išbrauktas iš apskaitinių duomenų 1987 m.
Sapliai, Sopliai, kaimas Didžiasalio seniūnijoje, 11 km nuo Didžiasalio. Sovietmečiu priklausė Dysnos apylinkei. Pradinė mokykla. 2003 m. gyveno 5 gyv.
Sarapiniškė, Serapiniškė, kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 10 km nuo Kazitiškio. Prie Sungardo ežero. Sovietmečiu priklausė Gubavos apylinkei. Buvo kolūkio centras. Mokykla (1962- aštuonmetė [Gubavos]. 1970 m. gyveno 48 gyv, 1959 m. 41 gyv., 2003 m. gyveno 51 gyv.
Savuliai kaimas Ignalinos seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Zuikų apylinke. 2003 m. gyveno 30 gyventojų
Sekonys, Sekonai . Kaimas Didžiasalio seniūnijoje, 10 km nuo Didžiasalio. Priklausė Švenčionių apskrities Tverečiaus valsčiui. 1921 m. įsteigta lietuviška mokykla. Nuo 1941 m., buvo apylinkės centras. Nuo 1950 m. – Ignalinos rajono apylinkės centras, vėlau priklausė Dysnos apylinkei. 2003 m. gyveno 10 gyv. Šiame kaime gimė liaudies dainininkė Kristina Skrebutėnienė [1855-1943]
Senasis Daugėliškis. Kaimas Naujojo Daugėliškio seniūnijoje, 3 km nuo Naujojo Daugėliškio, 7 km į r. nuo Ignalinos. Kaimas gatvinis. Prie Virėkštos ežero ir Karališkės, Didžiagirio miškų. Praeityje jis buvo svarbus prekybos ir strategijos centras. XV-ajame ir XVI-ajame a. pradžioje kaimas priklausė DLK Vilniaus vaivadai Albertui Vaitiekui Goštautui. 1511 m. jis pastatė dvarą – pilį ↓ ant nedidelio Verekštos (Varykščio) ežero kranto. Pilį saugojo ir gynė totorių kariai, dar Vytauto atkeldinti iš Krymo. 1526 pastatyta medinė bažnyčia, vėliau prie jos įsteigta mokykla. Ėmė kurtis miestelis. Vėliau miestelį valdė Stanislovas Goštautas, Trakų vaivada, o po jo mirties – našlė Barbora Radvilaitė, kuri 1542 m. jį užrašė antrajam savo vyrui Žygimantui Augustui. 1589 m. žymimas M. Strubičiaus Lietuvos žemėlapyje. 1603 m. jau pradėtas vadinti miestu, o 1613 m. K. Radvilos Lietuvos kunigaikštystės žemėlapyje jau žymimas kaip miestas. 1664 m. gavo karaliaus Jono Kazimiero privelegiją ir tapo seniūnijos centru [seniūnai - Pacai, Chodkevičiai, Pliateriai]. Seniūnijai priklausė 48 dvarai su 1882 žmonėmis. Paskutinis, valdęs Daugėliškio seniūniją ir dvarą su 27 kaimais ir 12 polivarkų, buvo DLK vicekansleris Kazimieras Konstantinas Pliateris. Miestelyje vyko judri prekyba, nes per jį ėjo svarbiausias kelias iš Vilniaus į Vidžius. Napoleono Bonaparto žygio į Aukštaitiją metu per kaimą buvo nutiestas akmenimis grįstas kelias ↓ . 1831 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia, kuri 1886 m. sudegė. 1867 m. atidaryta rusiška liaudies mokykla. 1812 m. pastatyta medinė parapijos bažnyčia, kurią 1886 m. sudegino žaibas.1889 m. buvo pastatyta nauja, 3 km į š. nuo miestelio, prie Daugėliškio kaimo, kuris pradėtas vadinti Naujuoju Daugėliškiu ↓ . XIX a. dvarą perkėlus į Naująjį Daugėliškį, Senasis Daugėliškis ėmė nykti. Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečiai prie kaimo buvo privedę siaurąjį geležinkelį, pasistatę lentpjūvę, kuriuos pasitraukdami sunaikino. Po I-ojo Pasaulinio karo dar buvo likę apie 500 gyventojų. Lenkų okupacijos metais buvo valsčiaus centras. Veikė Šv. Kazimiero draugijos skyrius. 1923-1939 m. veikė valdiška pradinė mokykla. Buvo įsteigta pieno perdirbimo bendrovė. Po II-ojo pasaulinio karo kaimas liko nuošalėje kaip apleistas nykstantis kaimas. Nuo 1941 m. priklausė Švenčionių apskrities Daugėliškio valsčiui, buvo apylinkės centras, vėliau - Ažušilės apylinkei. Nuo 1950 m. – Ignalinos rajono apylinkės centras, vėliau priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei. Mokykla (pradinė nuo 1922 m.). 1959 buvo 166, 1970 – 134, 1979 – 86, 1998 - 136 gyventojai. Šiame kaime gimė visuomenės veikėja Bronė Cicėnaitė [ 1900-], knygnešys Mykolas Cicėnas [1864-1935], poetas Klemensas Čibiras [1911-1974], kariškis, Lietuvos savanoris Juozas Jurevičius [1898-1993], Filologijos m. dr. Liudvika Slavomira Lisenkaitė [g. 1928 m.], spaudos darbuotojas Vincas Paukštys (Čibiras) [1880-1956], lenkų geografas ir istorikas Stanislovas Pliateris [1784-], misionierius Andrius Rudamina [1596-1631], 1970 m. gyveno 134 gyv., 1986 m. - 80 gyv. , 2003 m. - 41 gyv.
Lit.: Daugėliškis // Kviklys B. Mūsų Lietuva. V., 1990, p. 721; Daugudis V. Iš Daugėliškių praeities // Gimtinė, 1997, bal. 1-30, p. 3; Lonskaitė J. Daugėliškis – dalis Aukštaitijos // Nauja vaga, 2000, rugs. 2 ; Kudirkienė R. Daugėliškis, kurio jau nėra // Kultūros barai.-1972, Nr. 7 ; Nauja vaga.-1972, rugp. 10
Senasis Dūkštas ,Dūkšteliai . Kaimas Dūkšto sen. 2,5 km į š. nuo Dūkšto, tarp Persvėto ir Persvėtaičio ežerų. 1573 minimas Dūkšto Dvaras ↓ (kol neišaugo Dūkšto miestelis, vėliau miestas, ši vieta buvo vadinama Dūkštu, po to imta vadinti Senuoju Dūkštu). Buvusio dvaro pastatai sudaro Dūkšto architektūros ansamblį. Prie D. yra Dūkšto piliakalnis. 1601 m. pastatyta medinė Šv. Kryžiaus išaukštinimo bažnyčia [ Dūkšto dvare pastatė dvaro savininkai Rudaminos]. 1729-1773 m. čia veikė jėzuitų misija. Jau 1777 m. minima mokykla. Nuo 1926 m. bažnyčia priskirta Vilniaus vyskupijos Breslaujos dekanatui. Bažnyčios rūsiuose ir šventoriuje buvo laidojami dvaro savininkų Rudaminų, Bieganskių, Zanų palaikai, čia palaidotas ir tapytojas, žinomas Vilniaus universiteto meno dalykų profesorius Jonas Rustemas. 1956 m. bažnyčia sudegė. 1861 m. paskelbus valstiečių reformos manifestą, įvyko valstiečių bruzdėjimų. Sovietmečiu buvo Sokiškių apylinkės centras. 1939-44 veikė žemesnioji ž. ū. mokykla. 1984 – 197 gyventojai, kult namai nuo 1960, biblioteka (1956-2000).., 1956 m. kaime buvo115, 1970 – 81, 1979 – 167, 2003 m. -137 gyv.
Senieji Bajorai [Palkiai]- nykstantis kaimas Linkmenų seniūnijoje, 7 km nuo Linkmenų, Aukštaitijos nacionaliniame parke. Sovietmečiu priklausė Linkmenų apylinkei. 1998 m. žmonės negyveno
SeniškisI. Kaimas Naujojo Daugėliškio seniūnijoje, 4 km į š. nuo Naujojo Daugėliškio, prie Vėžupio upės (Šaminio ež. intakas). 1511 m. Barbora Narbutavičienė – Goštautaitė pastatė Šv. Petro ir Povilo bažnyčią, kurios teisės 1626 m. buvo apibrėžtos ir paliktos tik koplyčios teisės. 1776 m. koplyčia buvo atstatyta. Vėliau ši koplyčia perkelta į Taujūnus ↓ . 1915 m. medinė Seniškio bažnyčia sudegė ir nebuvo atstatyta. Lenkų okupacijos metais priklausė Švenčionių apskrities Daugėliškio valsčiui. Dar nuo vokiečių okupacijos laikų veikė lietuviška mokykla, vėliau ją parėmė “Ryto“ draugija. Uždaryta 1925 m. Jos vietoje įkurta valdiška. 1928 m.-1936 m. veikė Šv. Kazimiero skyrius. Nuo 1941 m. priklausė Švenčionių apskrities Ignalinos valsčiui, buvo apylinkės centras. Nuo 1950 m. – Ignalinos rajono apylinkės centras, vėliau priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei. Buvo pradinė mokykla. Kaimo p.dalis vadinama Seniškiu II ↓ . 1970 m. gyveno 77 gyv., 2003 m. gyveno 35 gyv.
Lit.: Seniškis // Mūsų Lietuva. T. 1. Chicago, 1964, p. 725
Seniškis II kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 4 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei.1970 m. gyveno 26 gyv., 2003 m. gyveno 11 gyv.
Senoji Katinautiškė, Senosios Katinautiškės. kaimas Didžiasalio seniūnijoje, 11 km nuo Didžiasalio, 6 km į p.r. nuo Tverečiaus. Išsidėstęs prie Tverečiaus – Adutiškio kelio, dešiniajame Svylos upės krante. Iš vakarų ir pietryčių kaimą supa miškas. Kaimas kupetinis, etnografinis. Yra 9 paminklinės sodybos. Pirmą kartą paminėtas 1775 m. dūmų liustracijos aktuose. Priklausė Dysnų dvaro Astraviškių polivarkui. Iki 19 a. kaimas vadinosi tiesiog Katinautiškėmis [Kaczanowszyzna]. Tik 19 a. antrojoje pusėje, greta įsikūrus Naujajai Katinautiškei ↓ , pradėta senąjį kaimą vadinti Senosios Katinautiškės. Kaimas stipriai sugriautas per I pas. karą. Atstatytas 1926 metais. Sovietmečiu priklausė Dysnos apylinkei, Dysnos tarybiniam ūkiui, dalis žemių – Tverečiaus kolūkiui. 2003 m. gyveno 13 gyv.
Lit.: Čaplikas V.1) Senoji Katinautiškė // Kultūros paminklų enciklopedija. T. 1.V., 1996, p. 163-167; 2)Senoji Katinautiškė // Lietuvių liaudies architektūros paminklai. T. 3. Savaimingai susiklostę kaimai. V., 1988, p. 19-26; 3)Senoji Katinautiškė // Nauja vaga. 2003, gruod. 13, p. 3; 4) Baltakis J. Senoji Katinautiškė didžiuojasi savo senove // Ignalina. 2002, rugpj. 7
Sidariškė, Sidabrinė, kaimas Linkmenų seniūnijoje, 3 km nuo Linkmenų, Aukštaitijos nacionaliniame parke. Sovietmečiu priklausė Linkmenų apylinkei. 2003 m. gyveno 7 gyv.
Sietinė kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 8 km nuo Kazitiškio. Sovietmečiu priklausė Gubavos apylinkei. 2003 m. gyveno 1 gyv.
Silvestriškė 1. kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 5 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei. 1998 m. gyveno 4 gyv.
2.kaimas Dūkšto seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Sokiškių apylinkei.1998 m. gyveno 2 gyv.
Simaniškė kaimas Dūkšto seniūnijoje, 5 km nuo Dūkšto. Sovietmečiu priklausė Sokiškių apylinkei.2003 m. gyveno 22 gyv.
Simiškė kaimas Mielagėnų seniūnijoje 6 km. nuo Mielagėnų. Sovietmečiu priklausė Mielagėnų apylinkei. 2003 m. gyveno 1 gyv.
Simoniškis I kaimas Linkmenų seniūnijoje, 6 km nuo Linkmenų, prie Baluošykščio ež., Aukštaitijos nacionaliniame parke. Sovietmečiu priklausė Linkmenų apylinkei. 2003 m. gyveno 4 gyv.
Simoniškis II kaimas Linkmenų seniūnijoje, 13 km nuo Linkmenų. Sovietmečiu priklausė Palūšės apylinkei. 2003 m. gyveno 7 gyv.
Siūriai - kaimas Ignalinos seniūnijoje, Aukštaitijos nacionaliniame parke. Sovietmečiu priklausė Palūšės apylinkei.
Sličkai [išnykęs viensėdis, Tverečiaus sen.]
Sliesoriškė kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 5 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Kačergiškės apylinkei. 2003 m. gyveno 1 gyv.
Smėliai kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 16 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Kačergiškės apylinkei. 2003 m. gyveno 8 gyv.
Smėlynė, išnykęs kaimas Tverečiaus sen. Sovietmečiu priklausė Dietkauščiznos, nuo 1979 m. Tverečiaus apylinkei.
Smilginiškė 1.kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 6 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Kačergiškės apylinkei. 2003 m. gyveno 5 gyv.
2. kaimas Mielagėnų seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Dietkauščiznos, nuo 1979 m. Tverečiaus apylinkei.2003 m. gyveno 3 gyv.
3. kaimas Rimšės seniūnijoje, 19 km nuo Rimšės. Sovietmečiu priklausė Šiūlėnų apylinkei.2003 m. gyveno 9 gyv.
4. išnykęs kaimas, Didžiasalio sen. Sovietmečiu priklausė Dysnos apylinkei.
Smilgiškė buvęs polivarkas Mielagėnų sen.
Sodžiūnai kaimas Kazitiškio seniūnijoje 14 km nuo Kazitiškio. Sovietmečiu priklausė Gubavos apylinkei. 2003 m. gyveno 13 gyv.
Sokiškai. Kaimas Dūkšto seniūnijoje, 7 km nuo Dūkšto, prie Samanio ežero. Priklausė Švenčionių apskrities Dūkšto valsčiui. Sovietmečiu priklausė Sokiškių apylinkei.1959 m. buvo 105 gyv., 1970 – 94, 2003 m. gyveno 6 gyv.
Spijotiškė [išnykęs kaimas, Didžiasalio sen.]. Sovietmečiu priklausė Dysnos apylinkei.
Spinkaičiai kaimas Ignalinos seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Zuikų apylinke. 2003 m. gyveno 2 gyv.
Sriūbos kaimas Mielagėnų seniūnijoje 2 km nuo Mielagėnų. 1830 m. kaime buvo 9 sodybos. Lenkų okupacijos metais veikė Šv. Kazimiero draugijos skyrius (iki 1936 m.). Sovietmečiu priklausė Mielagėnų apylinkei. Šiame kaime gimė žinomas kompozitorius Valentinas Bagdonas [g. 1929 m.]. 2003 m. gyveno 2 gyventojai.
Stagalėnai kaimas Linkmenų seniūnijoje, 6 km nuo Linkmenų, Aukštaitijos nacionaliniame parke. Sovietmečiu priklausė Linkmenų apylinkei. Šiame kaime gimė poetas, vertėjas Nadas Rastenis [1891-1980]. 2003 m. gyveno 4 gyv.
Stanionys kaimas Rimšės seniūnijoje, 15 km nuo Rimšės. Sovietmečiu priklausė Gaidės seniūnijai. 2003 m. gyveno 22 gyv.
Stanislovavas , Blusinė. Išnykęs kaimas N. Daugėliškio seniūnijoje. 15 a. kaimo vietovė priklausė didikams Goštautams. Paskutinio Goštautų giminės palikuonio Stanislovo vardu buvo pavadintas polivarkas, kurio ankstesnis pavadinimas, matyt, buvo Blusinė. Sovietmečiu priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei.
Starkiškė , išnykęs kaimas, Kazitiškio seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Gubavos apylinkei.
Stašionys. Kaimas Rimšės seniūnijoje, 4 km nuo Rimšės. Priklausė Breslaujos apskrities Rimšės valsčiui. Lenkų okupacijos metais veikė Šv. Kazimiero skyrius, „Ryto“ d-jos skaitykla (iki 1936 m.). Sovietmečiu priklausė Rimšės apylinkei. 2003 m. gyveno 36 gyv.
Staškų polivarkas
Stirninė kaimas Linkmenų seniūnijoje, 6 km nuo Linkmenų, Aukštaitijos nacionaliniame parke. Sovietmečiu priklausė Linkmenų apylinkei.2003 m. gyveno 6 gyv.
Strakšiškė kaimas Ceikinių seniūnijoje, 6 km nuo Ceikinių. Sovietmečiu priklausė Ceikinių apylinkei.2003 m. gyveno 17 gyv.
Strazdiškė kaimas Ignalinos seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Zuikų apylinke. 2003 m. gyveno 8 gyv.
Strigailiškis kaimas Ignalinos seniūnijoje, apie 0,2 km į v. nuo Ignalinos. Per kaimą teka Plaukinio upelis ( Dringio intakas). 18 a. buvo smuklė. 1963-68 buvo Palūšės apylinkės centras. Čia įsikūręs Ignalinos valstybinis žuvininkystės ūkis. Sovietmečiu priklausė Palūšės apylinkei. Žuvivaisos įmonė (nuo 1962 m.). Mokykla ( pradinė- nuo 1982), kultūros namai, biblioteka. Šiame kaime gimė biomedicininių m. dr. Gediminas Martinkėnas [g. 1936 m.]. 1959 m. gyveno 88 gyv., 1970 – 138, 1979- 169, 1987 - 307 gyv., 2003 m. gyveno 360 gyv.
Strilungiai kaimas Rimšės seniūnijoje, 23 km nuo Rimšės. Sovietmečiu priklausė Šiūlėnų apylinkei.2003 m. gyveno 46 gyv.
Stripeikiai kaimas, Linkmenų sen, 17 km nuo Linkmenų. Įsikūręs prie Šaminio, Pakaso ir Balinio ežerų, Aukštaitijos nacionaliniame parke. Lietuvos valstybės rašytiniuose dokumentuose pirmą kartą minimi 1357 m. 1387-1842 priklausė Vilniaus vyskupo Labanoro dvarui. Per kaimą vingiuoja Tauragna, ištekanti iš kaimyninio Tauragno ežero. Upelė užtvenkta, ir nuo seno prie užtvankos stovėjo malūnas. Pastaraisiais metais jis rekonstruotas. Netoli kaimo yra trys grupės pilkapių. Sovietmečiu priklausė Palūšės apylinkei.Bitininkystės muziejus (įk. 1976) ↓ . 1865 m. gyveno 66 gyv., 1909 – 86 gyv., 1923- 126, 1959 – 101 gyv., 1970-68, 1987-32, 2003 m. gyveno19 gyv.
Subiškis kaimas Linkmenų seniūnijoje, 11 km nuo Linkmenų. Sovietmečiu priklausė Linkmenų apylinkei. 2003 m. gyveno 5 gyv.
Sungardai kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 10 km nuo Kazitiškio. Sovietmečiu priklausė Kazitiškio apylinkei. 2003 m. gyveno 2 gyv.
Svylė, Svilka kaimas Mielagėnų seniūnijoje. 1830 m. kaime buvo 10 sodybų. Buvęs polivarkas, dvaras. Sovietmečiu priklausė Tverečiaus apylinkei. 2003 m. gyveno 16 gyv.
Sviliškė kaimas Dūkšto seniūnijoje, 7 km nuo Dūkšto. Sovietmečiu priklausė Sokiškių apylinkei. 2003 m. gyveno 7 gyv.
Svirkos kaimas Didžiasalio seniūnijoje, 9 km nuo Didžiasalio. Yra išlikę pirmojo pasaulinio karo gynybiniai įtvirtinimai (kultūros paminklas).Sovietmečiu priklausė Dysnos apylinkei, “Bangos” kolūkiui. 2003 m. gyveno 13 gyv.
Šakaraistis kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 9 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei. 2003 m. gyveno 1 gyv.
Šakarva kaimas, Linkmenų seniūnijoje, 6 km nuo Linkmenų. Išsidėstęs prie Šakarvų ežero, Aukštaitijos nacionaliniame parke.. Sovietmečiu priklausė Linkmenų apylinkei. 2003 m. gyveno 13 gyv.
Šakeliškė. Kaimas Tverečiaus seniūnijoje, 4 km nuo Tverečiaus. Nuo 1941 m. priklausė Švenčionių apskrities Tverečiaus valsčiui, buvo apylinkės centras. Nuo 1950 m. – Ignalinos rajono apylinkės centras, vėliau priklausė Tverečiaus apylinkei. Šalia kaimo esanti pieva yra europinės svarbos natūrali buveinė. Šiame kaime gimė žemės ūkio m. dr. Algimantas Žemaitis [1937-2001]. 2003 m. gyveno 3 gyv.
Lit.: Valstybės žinios. 2004, Nr. 183, p.204
Šaltiniai kaimas Dūkšto seniūnijoje, 10 km nuo Dūkšto. Sovietmečiu priklausė Sokiškių apylinkei.2003 m. gyveno 23 gyv.
Šaltupis kaimas Ceikinių seniūnijoje, 6 km nuo Ceikinių. Sovietmečiu priklausė
Ceikinių apylinkei. 2003 m. gyveno 7 gyv.
Šaukšteliai išnykęs kaimas, Rimšės sen. Sovietmečiu priklausė Gaidės seniūnijai.
Ščiūrys kaimas Dūkšto seniūnijoje, 6 km nuo Dūkšto. Sovietmečiu priklausė Sokiškių apylinkei.2003 m. gyveno 8 gyv.
Šiaudiniai , žr. Augutiškė
Šileikiškė 1. kaimas, Ceikinių seniūnijoje, 5 km nuo Ceikinių. Sovietmečiu priklausė Ceikinių apylinkei. 2003 m. gyveno 45 gyv.
2.išnykęs vienkiemis Linkmenų seniūnijoje, 10 km nuo Linkmenų. Sovietmečiu priklausė Linkmenų apylinkei.
Šilinė [kaimas, Ignalinos sen.]. Sovietmečiu priklausė Palūšės apylinkei.
Šiliniškė - kaimas Linkmenų seniūnijoje, Aukštaitijos nacionaliniame parke. Sovietmečiu priklausė Palūšės apylinkei.
Šilvija kaimas Mielagėnų seniūnijoje 5 km. nuo Mielagėnų. Sovietmečiu priklausė Mielagėnų apylinkei. 2003 m. gyveno 1 gyv.
Šiškiniai kaimas Linkmenų seniūnijoje, 5 km nuo Linkmenų. Sovietmečiu priklausė Linkmenų apylinkei. Pradinė mokykla (nuo 1918 m.). Šiame kaime gimė žurnalistė Audronė Guigaitė [g. 1955 m.], botanikos m. dr. Leonas Šidla [g. 1927 m.]. 1890 m. gyveno 114 gyv., 1959- 177, 1970 m. gyveno 167 gyv., 2003 m. gyveno 47 gyv.
Šiūlėnai 1.kaimas Naujojo Daugėliškio seniūnijoje, 8 km nuo Naujojo Daugėliškio. Lenkų okupacijos metais veikė „Ryto“ draugijos mokykla (iki 1930 m.). Nuo 1941 m. priklausė Švenčionių apskrities Daugėliškio valsčiui, buvo apylinkės centras. Nuo 1950 m. – Ignalinos rajono apylinkės centras, vėliau priklausė Kačergiškės, Naujojo Daugėliškio apylinkėms. Sovietiniais metais - „Pergalės“ kolūkio centras. Buvo mokykla ( nuo 1940 m.-pradinė, 1959-62 septynmetė, 1961-70 –aštuonmetė, iki 2006 m. - pradinė), kultūros namai ( nuo 1958), biblioteka ( nuo 1950), medicinos punktas. Šiame kaime gimė fizikos m. habil. dr. Valentas Gaidelis [ g. 1936 m.]. 1970-92, 1959-103, 1979-102, 1987-54, 2003 m. gyveno 141 gyv.
2.kaimas Rimšės seniūnijoje, 13 km nuo Rimšės. Nuo 1941 m. priklausė Zarasų apskrities Rimšės valsčiui, buvo apylinkės centras . Nuo 1950 m. – Dūkšto rajono apylinkės centras. 2003 m. gyveno 34 gyv.
Šiulgos kaimas Tverečiaus seniūnijoje, 10 km nuo Tverečiaus. Sovietmečiu priklausė Dietkauščiznos, nuo 1979 m. Tverečiaus apylinkei.2003 m. gyveno 1 gyv.
Špurgaliai išnykęs viensėdis, Rimšės sen.
Šukeliškė 1.kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 5 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei. 1998 m. žmonės negyveno.Šiame kaime gimė gydytojas stomotologas, medicinos m. dr., prof. Stasys Čepulis [1910-1989].
2. kaimas Dūkšto seniūnijoje, 8 km nuo Dūkšto. Sovietmečiu priklausė Sokiškių apylinkei.2003 m. gyveno 3 gyv.
3. išnykęs kaimas, Vidiškių sen. Sovietmečiu priklausė Vidiškių apylinkei.
Šukėniškė , išnykęs kaimas Ceikinių sen. Buvo Mielagėnų valsčiaus vienkiemis. Sovietmečiu priklausė Ceikinių apylinkei. Išbrauktas iš apskaitinių dokumentų 1987 m.
Švedriškė kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 14 km nuo Kazitiškio, ties Zarasų ir Ignalinos rajonų riba. Tarp Ažvinčio, Ažvintaičio ir Rimščiko ežerų. Minima 1798 m. Ažvinčių dvaro inventoriaus apyraše. Kaimo pavadinimas kilo nuo į šias vietoves kažkada atsikrausčiusių Švedrų pavardės. Seniau čia buvo polivarkas, vėliau viensėdija. 1923 viensėdyje buvo 10 gyv. Kaimas priklausė Zarasų apskričiai Salako valsčiui. Buvo pašto agentūra, pavyzdingas šaulių būrys ir pavasarininkų kuopa, krikščioniškojo mokslo draugija, Angelo sargo vaikų sąjungos pulkas. 1927 m. Marija Leščiauskienė naujai kuriamos parapijos bažnyčiai sudarė fundaciją, kuria 1933 m. kun. Jono Gurausko rūpesčiu pastatyta medinė, pusiau gotikinio stiliaus šv. Jono Krikštytojo bažnyčia ↓ , klebonija, koplystulpis, pavasarininkų paminklinis kryžius, grota su šv. Marijos lurdietės statula. Sovietmečiu Š. priskirta Dūkšto rajono Jakėnų apylinkei, vėliau priklausė Ignalinos rajono Kazitiškio apylinkei, buvo „Kovos už taiką“ kolūkio centrinė gyvenvietė. Buvo biblioteka ( nuo 1950 m.), kultūros namai ( nuo 1983). Yra, paštas, mokykla ( nuo 1931 – pradinė). 1959 m. gyveno 33 gyv., 1970 m. gyveno 42 gyv., 1979 – 35, 1987-102, 2003 m. gyveno 99 gyv. Šiame kaime gimė žurnalistas Juozas Vitėnas.
Lit.: Švedriškė // Mūsų Lietuva. T. 1. Chicago , 1964, p. 629-630 ; Šimkūnas R. Praeities varpams pašaukus // Diena.-1995, rugs. 26, p. 12
Švirkščionys kaimas Rimšės seniūnijoje, 17 km nuo Rimšės. Sovietmečiu priklausė Gaidės seniūnijai. 2003 m. gyveno 24 gyv.
T,U
Taboras kaimas Dūkšto seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Sokiškių apylinkei.1998 m. gyveno 1 gyv.
Tarasiškė kaimas Dūkšto seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Sokiškių apylinkei.1998 m. žmonės negyveno
Tarlokiškė kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 7 km nuo Kazitiškio. Sovietmečiu priklausė Gubavos apylinkei. 2003 m. gyveno 1 gyv.
Tarosauka kaimas Ceikinių seniūnijoje, 5 km nuo Ceikinių. Sovietmečiu priklausė Ceikinių apylinkei.2003 m. gyveno 8 gyv.
Tartokas kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 6 km nuo Kazitiškio. Sovietmečiu priklausė Kazitiškio apylinkei. 2003 m. gyveno 10 gyv. Šiame kaime gimė žemės ūkio m. dr., miškininkas Mečislovas Vaičys [g. 1929 m.], poetas Vladas Vaitkevičius [g. 1946 m.].
Taujūnai. Kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 3 km nuo Naujojo Daugėliškio. Minimi 1744 m. 18 a. iš Seniškio buvo perkelta bažnyčia. 1915 m. joje buvo įsteigta kaizerio karinė ligoninė. 1915 m. bažnyčia sudegė. Priklausė Švenčionių apskrities Daugėliškio valsčiui. Lenkų okupacijos metais veikė „Ryto“ draugijos mokykla (iki 1935 m.). Sovietmečiu priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei, buvo Moliakalnio tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. Yra pradinė mokykla, kultūros namai, biblioteka, medicinos punktas. 1959 m. gyveno 74 gyv., 1970 – 89, 1979 – 117, 1987 – 176, 2003 m. gyveno 174 gyv.
Teliukiškė kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 16 km nuo Kazitiškio. Sovietmečiu priklausė Grybėnų apylinkei.1998 m. gyveno 3 gyv.
Tolimėnai. Kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 19 km nuo Kazitiškio. Nuo 1950 m. –Dūkšto rajono apylinkės centras, vėlau priklausė Kazitiškio apylinkei ( dalis). 2003 m. gyveno 8 gyv.
Toliotiškė kaimas Rimšės seniūnijoje, 10 km nuo Rimšės. Sovietmečiu priklausė Šiūlėnų apylinkei. 2003 m. gyveno 2 gyv.
Totoriškė kaimas Ceikinių seniūnijoje, 3 km nuo Ceikinių. Sovietmečiu priklausė Ceikinių apylinkei.2003 m. gyveno 1 gyv.
Trainiškis, Palunkiškės - etnografinis kaimas Ignalinos seniūnijoje, išsidėstęs prie Baluošo ežero, Aukštaitijos nacionaliniame parke. Žymus tuo, kad kaime auga virš 1000 metų turintis ąžuolas. Jo aukštis 23 m, kamieno apimtis per 6 m. Sovietmečiu priklausė Palūšės apylinkei.2003 m. gyveno 3 gyv.
Trakai kaimas Kazititiškio seniūnijoje, 11 km nuo Kazitiškio. Sovietmečiu priklausė Kazitiškio apylinkei . 2003 m. gyveno 2 gyv.
Trakniškė kaimas Rimšės seniūnijoje, 16 km. nuo Rimšės. Sovietmečiu priklausė Šiūlėnų apylinkei.2003 m. gyveno 4 gyv.
Trapikiškė. Kaimas Naujojo Daugėliškio seniūnijoje, 10 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Kačergiškės apylinkei.2003 m. gyveno 12 gyv.
Triburčiai. Kaimas Naujojo Daugėliškio seniūnijoje, 10 km nuo Naujojo Daugėliškio. Įsikūręs prie brastos per Dysną. Sovietmečiu priklausė Kačergiškės apylinkei. Šiame kaime gimė poetas, teisininkas Justinas Jaksebaga [g. 1933 m.]. 2003 m. gyveno 11 gyv.
Jaksebaga J. Triburčiai // Nauja vaga. 1995, liep. 29, rugpj. 2, 8
Tryčiūnai kaimas Rimšės seniūnijoje, 20 km nuo Rimšės. Priklausė Vidžių valsčiui, Breslaujos apskričiai. Gatvinis kaimas. 1917 m. buvo 31 sodyba. Sovietmečiu priklausė Šiūlėnų apylinkei.2003 m. gyveno 36 gyv.
Lit.: Tryčiūnų kaimo planas // Rytų Lietuva. Chicago , 1980, p. 374-376, 413, 440
Triklotiškė kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 15 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Kačergiškės apylinkei. 2003 m. gyveno 22 gyv.
Triluščiai kaimas Mielagėnų seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Tverečiaus apylinkei. Šiame kaime gimė kalbininkas Aleksandras Dundulis [1910-1994]. 2003 m. gyveno 2 gyv.
Tripuckai kaimas Rimšės seniūnijoje, 6 km nuo Rimšės. Sovietmečiu priklausė Rimšės apylinkei.Šiame kaime gimė Ignalinos krašto sakmių ir padavimų karalius Liudvikas Dubaka [1898-]. 2003 m. gyveno 14 gyv.
Trūdai kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 10 km nuo kazitiškio. Sovietmečiu priklausė Gubavos apylinkei. 2003 m. gyveno 6 gyv.
Trukonys kaimas Rimšės seniūnijoje, 18 km nuo Rimšės. Sovietmečiu priklausė Šiūlėnų apylinkei.2003 m. gyveno 11 gyv.
Tumelėnai kaimas Mielagėnų seniūnijoje 2 km nuo Mielagėnų. 1830 m. kaime buvo 6 sodybos. Lenkų okupacijos metais veikė Šv. Kazimiero draugijos skyrius (iki 1936 m.). Sovietmečiu priklausė Mielagėnų apylinkei. 2003 m. gyveno 15 gyv.
Tumelina kaimas Dūkšto seniūnijoje, 4 km nuo Dūkšto. Sovietmečiu priklausė Gaidės seniūnijai. Sovietmečiu priklausė Sokiškių apylinkei. 2003 m. gyveno 23 gyv.
Tumėniškė kaimas Linkmenų seniūnijoje, 3 km nuo Linkmenų, Aukštaitijos nacionaliniame parke. Sovietmečiu priklausė Linkmenų apylinkei. 2003 m. gyveno 4 gyv.
Turtiškė kaimas Mielagėnų seniūnijoje 8 km. nuo Mielagėnų. Buvo Mielagėnų valsčiaus vienkiemis. Sovietmečiu priklausė Mielagėnų apylinkei.2003 m. gyveno 9 gyv.
Tverečius . Miestelis 28 km į rytus nuo Ignalinos, išsidėstęs prie to paties pavadinimo ežero. Miestelio kūrimosi pradžia 15 a. Veikė Augustinų [reguliariųjų atgailos kanauninkų] vienuolynas (1501-1832 ). Švč. Trejybės bažnyčia ↓ pastatyta 1501 m. 1546 m. jau minimas miestelis. 1662 m. Trakų vaivada Mikolojus Pacas pastatė naują bažnyčią ir vienuolyną. 18 a. antroje pusėje veikė parapinė mokykla. 1781 m. joje buvo 10 mokinių. Vienuolynas 1832 m. –uždarytas. 1852 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. Carizmo metais buvo Vilniaus gubernijos, Švenčionių apskrities valsčiaus centras. 1866 m. įsteigta valdinė rusiška mokykla. 1866 m. miestelyje gyveno 247 gyventojai, 1897-192 gyv. 1878-1885 m. Tverečiaus bažnyčioje klebonavo Jonas Burba. Jis savo parapijoje suorganizavo aktyvą, iš kurio atsirado ir knygnešių. Lietuviška spauda buvo gabenama ir platinama Tverečiaus apylinkėse.19 a. ir 20 a. pr. T. buvo valsčiaus centras.1905 m. kun. Antanas Slapšys-Slapšinskas pradėjo statyti naują mūrinę bažnyčią [baigta apie 1924-25 m.]. Kaizerinės Vokietijos kariuomenė 1915 m. rudenį okupavo Tverečių ir aplinkinius kaimus. Didžioji dalis Tverečiaus trobesių buvo sudeginti. Fronto linija nusistovėjo iki karo pabaigos. Yra išlikę pirmojo pasaulinio karo gynybiniai įtvirtinimai (kultūros paminklas). Pirmojo pasaulinio karo metais nuo Salomenkos per Kukutėlius iki Tverečiaus ir toliau iki fronto linijos buvo nutiestas siauras geležinkeliukas. 1920 m. VII. 23 miestelį ir jo apylinkes buvo užėmusi Lietuvos kariuomenė, bet napajėgė išsilaikyti. Tverečius iki 1939 m. išbuvo lenkų valdžioje, buvo valsčiaus centras. Priklausė Švenčionių apskričiai. Veikė „Ryto“ d-jos skyrius, Šv. Kazimiero d-jos skyrius, „Kultūros“ d-jos skyrius, Žemės ūkio ratelis. 1922 m. buvo pastatytas garinis malūnas, 1925 m. įsteigtas knyginėlis, pieno supirkimo centras. 1930-38 m. veikė V. Baltarusijos Komunistų partijos Tverečiaus rj. k-tas. 1933 m. įsteigtas „Vilties“ kooperatyvas. Sovietmečiu buvo apylinkės centras ( nuo 1950 m.), kolūkio centrinė gyvenvietė. Yra girininkija, paštas, medicinos punktas, mokykla (1936-39 – pradinė, 1939-50 – progimnazija, 1950 -53 – septynmetė, 1953 – vidurinė), kultūros namai ( nuo 1945), biblioteka (nuo 1945), buvo buitinio aptarnavimo paviljonas, veterinarinė ligoninė, gaisrinė. Bažnyčios šventoriuje auga senas ąžuolas – gamtos paminklas ↓ . Bažnyčioje 8 dailės paminklai. 1959 m. gyveno 312 gyv., 1970 m. gyveno 240 gyv., 1979-301, 1987 – 300, 2003 m. gyveno 280 gyv. Šiame miestelyje gimė visuomenės ir politikos veikėjas Boleslovas Jonas Masiulis [1889-1965], chemijos m. dr. Irena Pivoriūnaitė [g. 1934 m.], Vilniaus krašto švietėjas Bronius Saplys [g. 1920 m.], gamtos m. dr. Zita Smaliukienė [g. 1948 m.].
Lit.: Tverečius // Mūsų Lietuva. T. 1. Chicago , 1964, p. 715-717; Petrašiūnas A. Istorijos patirtis – bendras turtas // Nauja vaga.1989, rugs. 5
Upis kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 6 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei. 1998 m. žmonės nebegyveno.
Urveliai kaimas Mielagėnų seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Dietkauščiznos, nuo 1979 m. Tverečiaus apylinkei.2003 m. gyveno 6 gyv.
Urviniškė kaimas Ignalinos seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Zuikų apylinkei. 2003 m. gyveno 4 gyv.
Užsieniai kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 6 km nuo kazitiškio. Sovietmečiu priklausė Kazitiškio apylinkei . 2003 m. gyveno 7 gyv. Šiame kaime gimė miškininkas, visuomenininkas Jonas Rimantas Klimas [g. 1939 m.].
Užugiris (Zaliesie) išnykęs kaimas Mielagėnų sen.
Užupis išnykęs kaimas Mielagėnų sen.
Užušilė , žr. Ažušilė
V
Vaboliškė kaimas Tverečiaus seniūnijoje, 9 km nuo Tverečiaus. Sovietmečiu priklausė Dietkauščiznos, nuo 1979 m. Tverečiaus apylinkei. 2003 m. gyveno 3 gyv.
Vaiciekavas. Išnykęs vienkiemis Tverečiaus seniūnijoje, 6 km nuo Tverečiaus. Sovietmečiu priklausė Tverečiaus apylinkei. Šiame kaime gimė žymus geografas, prof., Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo akto signataras Česlovas Kudaba [1934-1993]
Vaidziuškės , Mažeikos - kaimas Linkmenų seniūnijoje, 13 km nuo Linkmenų, tarp Baluošo ir Baluošykščio ežerų, Aukštaitijos nacionaliniame parke. Sovietmečiu priklausė Palūšės apylinkei.2003 m. gyveno 6 gyv.
Vaišniūnai. Kaimas Ignalinos seniūnijoje, prie Dringio ežero, Ažvinčių-Minčios girios pietiniame ir Aukštaitijos nacionalinio parko rytiniame pakraštyje. Per šį kaimą į Dringio ežerą įteka Švoginos upė. Rašytiniuose šaltiniuose šis kaimas minimas 1554 m. Čia gyveno žvejai, miškininkai, sielininkai. 1894 m. gyveno 72 gyv. Priklausė Švenčionių apskrities Kaltanėnų valsčiui. 1922 m. kaimą perkirto demarkacijos linija. Okupuotoje kaimo dalyje veikė „Ryto“ draugijos mokykla 1925-1930). 1926 – 103 gyv. 1939 m. Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą, kaimas susijungė. Sovietmečiu priklausė Palūšės apylinkei. Įrengta viena iš didžiausių Aukštaitijos nacionalinio parko poilsio stovyklų. 2003 m. gyveno 65 gyv.Šiame kaime gimė istorikas, muziejininkas Vincas Žilėnas [1907-1982].
Lit.: Vaišniūnai // Aukštaitis J. Lietuvos nacionaliniai parkai.V.,1996, p. 26; Pupienis A. Padalintas kaimas // Ladakalnis, 2000, liepa-rugsėjis[ Nr.3], p. 5
Vaitiškė kaimas Rimšės seniūnijoje, 10 km nuo Rimšės. Sovietmečiu priklausė Šiūlėnų apylinkei.2003 m. gyveno 12 gyv.
Vaitkuškė 1. kaimas Dūkšto seniūnijoje.
2. išnykęs kaimas Rimšės sen. Sovietmečiu priklausė Rimšės apylinkei.
3. išnykęs viensėdis Mielagėnų sen.]
Valeikauka [kaimas, Ceikinių sen.]. Sovietmečiu priklausė Ceikinių apylinkei.
Valėnai kaimas Ceikinių seniūnijoje, 10 km nuo Ceikinių. Sovietmečiu priklausė Ceikinių apylinkei. Pradinė mokykla (1951-). 2003 m. gyveno 5 gyv.
Vardžiukiemis , Vardžiakiemis. Kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 10 km nuo Kazitiškio. Priklausė Švenčionių apskrities Dūkšto valsčiui . Lenkų okupacijos metais veikė valdiška mokykla, nuo 1932 m. – lietuviška „Ryto“ draugijos mokykla. Nuo 1940 m. priklausė Zarasų apskrities Dūkšto valsčiui, buvo apylinkės centras. Nuo 1950 m. –Dūkšto rajono apylinkės centras, vėliau priklausė Gubavos apylinkei. 2003 m. gyveno 45 gyv.
Varginiai kaimas Dūkšto seniūnijoje,11 km nuo Dūkšto. Sovietmečiu priklausė Sokiškių apylinkei. 2003 m. gyveno 3 gyv.
Varnianka, išnykęs kaimas. Sovietmečiu priklausė Palūšės apylinkei
Varniškė, Čepukiškė 1.kaimas Ceikinių seniūnijoje, 9 km nuo Ceikinių. Per kaimą teka Kančioginos upelis.Buvo vandens malūnas, kuris sunyko per Pirmąjį pasaulinį karą. Sovietmečiu priklausė Ceikinių apylinkei.
2003 m. gyveno 3 gyv.
2.kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 7 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Kačergiškės apylinkei. 2003 m. gyveno 2 gyv.
3. kaimas Linkmenų seniūnijoje, 4 km nuo Linkmenų, Aukštaitijos nacionaliniame parke. Sovietmečiu priklausė Linkmenų apylinkei. 2003 m. gyveno 6 gyv.
Varniškiai kaimas Rimšės seniūnijoje, 13 km nuo Rimšės. Senovėje kaime buvo mezgami patvarūs kanapiniai tinklai, turėję paklausą net užsienyje. Sovietmečiu priklausė Gaidės seniūnijai.2003 m. gyveno 9 gyv.
Varnos kaimas Dūkšto seniūnijoje, 5 km nuo Dūkšto. Sovietmečiu priklausė Sokiškių apylinkei 2003 m. gyveno 15 gyv.
Vasiuliškė - nykstantis kaimas Linkmenų seniūnijoje, Aukštaitijos nacionaliniame parke. Sovietmečiu priklausė Linkmenų apylinkei.
Vastakiškė. Kaimas Daugėliškio s Vastakiškė. Kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 7 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Kačergiškės apylinkei. 2003 m. gyveno 1 gyv., 2004 - 3
Vašiva,Vašivka [ išnykęs polivarkas, prijungtas prie Ignalinis 1969 m.]
Vaškonys kaimas Dūkšto seniūnijoje, 5 km nuo Dūkšto. Sovietmečiu priklausė Sokiškių apylinkei. Šiame kaime gimė žymus medikas, biomedicininių m. hab. dr., prof. Algirdas Baubinas [g. 1943 m.]. 2003 m. gyveno 6 gyv
Veikščios kaimas Tverečiaus seniūnijoje, 10 km nuo Tverečiaus. Sovietmečiu priklausė Tverečiaus apylinkei. 2003 m. gyveno 5 gyv.
Velykamiškis kaimas Ceikinių seniūnijoje, 2 km nuo Ceikinių. Sovietmečiu priklausė Ceikinių apylinkei.
2003 m. gyveno 8 gyv.
Velniadvaris,Smėlinka išnykęs polivarkas, Vidiškių sen.
Vencloviškė kaimas Daugėliškio seniūnijoje 7 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Kačergiškės apylinkei. 2003 m. gyveno 3 gyv.
Vendžioniškė kaimas Rimšės seniūnijoje, 6 km nuo Rimšės. Sovietmečiu priklausė Rimšės apylinkei. 2003 m. gyveno 2 gyv.
Vėderiniai 1. kaimas Dūkšto seniūnijoje, 8 km nuo Dūkšto. Sovietmečiu priklausė Sokiškių apylinkei. 2003 m. gyveno18 gyv.
2. išnykęs kaimas, Rimšės sen. Sovietmečiu priklausė Rimšės apylinkei.
Vėjinė kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 3 km nuo kazitiškio. Sovietmečiu priklausė Kazitiškio apylinkei .2003 m. gyveno 4 gyv.
Vėlionys. Kaimas Ignalinos seniūnijoje, 6 km nuo Ignalinos. Prie Vėlio ežero. Priklausė Švenčionių apskrities Ceikinių valsčiui. Lenkų okupacijos metais veikė lietuviška mokykla. Sovietmečiu priklausė Zuikų apylinkei. 1959 m. gyveno 84 gyv., 1970 – 49, 2003 m. gyveno 5 gyv.
Vėlūnai kaimas Rimšės seniūnijoje, 6 km nuo Rimšės. Gatvinis. Pradinė mokykla ( 1923-). Prie Prūto ežero. Sovietmečiu priklausė Šiūlėnų apylinkei. 1959 – 146 gyv., 1970 m. gyveno 110 gyv., 2003 m. gyveno 36 gyv.
Vėžiškė buvęs polivarkas Mielagėnų sen.
Videšiūnai Išnykęs vienkiemis Mielagėnų seniūnijoje
Vidiškės, Vidiškis.Gyvenvietė 4 km nuo Ignalinos, seniūnijos centras. Prie Varnio ežero. Prieš 1675 m. pastatyta koplyčia. 1828 m. Vidiškių dvare Jonas Kaminskis pastatė bažnytėlę.Pirmoji bažnyčia pastatyta 1828 m. Jono Kaminskio.1906 m. Jonas Kaminskis [anūkas] pastatė mūrinę Švč. M. Marijos Apsilankymo bažnyčią ↓ .1930 m. kaime buvo pastatytas malūnas. Iki 1940 m. prie kaimo buvo Vidiškių dvaras ↓ . Lenkų okupacijos metais priklausė Švenčionių apskrities Daugėliškio valsčiui. Nuo 1940 m. priklausė Švenčionių apskrities Ignalinos valsčiui, buvo apylinkės centras. 1950 – 1960 m. - Ignalinos rajono apylinkės centras. Paukštininkystės tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. Yra Ignalinos melioracinės statybos valdyba ( nuo 1963), paštas( nuo 1952), felšerių-akušerių punktas (1957-), Bendrosios praktikos gydytojo kabinetas, vaikų darželis ( nuo 1967), vidurinė mokykla ( 1992-95 devynmetė), kultūros namai (nuo 1963), biblioteka ( nuo 1956). Vidiškių parkas ↓ , 2 dailės paminklai [bažnyčioje]. 1959 m. gyveno 171 gyv., 1970 m. gyveno 283 gyv., 1979 – 485, 1987 – 987. Lit.: Vidiškis // Mūsų Lietuva.T.1. Chicago, 1964, p. 726
Vigodka, Vigadka, kaimas Ceikinių seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Ceikinių apylinkei. 1998 m. žmonės negyveno.
Vigutėnai kaimas Rimšės seniūnijoje, 9 km nuo Rimšės. Sovietmečiu priklausė Rimšės apylinkei.2003 m. gyveno 8 gyv.
Lit.: Vigutėnų kaimo planas // Rytų Lietuva. Chicago, 1980, p. 387, 414
Viktoriškė 1. kaimas Dūkšto seniūnijoje, 11 km nuo Dūkšto. Sovietmečiu priklausė Sokiškių apylinkei. 2003 m. gyveno 10 gyv.
2. kaimas Ceikinių seniūnijoje. 1998 m. gyveno 4 gyv.
Vilėkos kaimas Didžiasalio seniūnijoje, 9 km nuo Didžiasalio.Išsidėstęs Birvėtos dešiniajame krante. Sovietmečiu priklausė Dysnos apylinkei. Parduotuvė (nuo 1963), biblioteka (nuo 1961). 1893 m. gyveno 84 gyv., 1959 – 92, 1970 m. gyveno 76 gyv., 2003 m. gyveno 18 gyv.
Vilkaduobė , išnykęs vienkiemis Daugėliškio sen. Sovietmečiu priklausė Kačergiškės, Naujojo Daugėliškio apylinkėms. Išbrauktas iš apskaitinių dokumentų 1987 m.
Vilkakalnis 1.išnykęs kaimas, įsiliejęs į Ignalinos miestą [dabartinės Miško ir Vilniaus gatvės]. Kaimelis savo vardą buvo gavęs nuo greta stūksančio Vilkakalnio kalno ↓ . Kaimo vardas jau senokau išnykęs. Lenkų okupacijos metais jis vadintas tiesiog Kalneliu.Vilkakalnio pavadinimas išsaugotas, suteikus jo vardą naujai gatvei.
2. kalnas Ignalinos miesto teritorijoje. Šis kalnas žymus tuo, kad jame, virš Šiekščio ežero ,buvo pastatytas aukščiausias Lietuvoje medinis tramplinas (45 m. aukščio). Deja jau nugriautas. Šiuo metu ant kalno yra gana aukštas Ignalinos televizijos retransliacijos bokštas.
Lit.: Čeponis K. Vilkakalnis – kalnas ir kaimas // Nauja vaga,1992, saus. 11, p. 3
Vilkaragis [išnykęs kaimas, Rimšės sen.]. Senovėje kaime buvo mezgami patvarūs kanapiniai tinklai, turėję paklausą net užsienyje. Sovietmečiu priklausė Gaidės seniūnijai.
Vilkuočiai kaimas Rimšės seniūnijoje, 5 km nuo Rimšės. Senovėje kaime buvo mezgami patvarūs kanapiniai tinklai, turėję paklausą net užsienyje. Sovietmečiu priklausė Rimšės apylinkei.2003 m. gyveno 5 gyv.
Vilnokai kaimas Rimšės seniūnijoje, 4 km nuo Rimšės. Sovietmečiu priklausė Šiūlėnų apylinkei.2003 m. gyveno 8 gyv.
Vinciškė kaimas Vidiškių seniūnijoje, 4 km nuo Vidiškių. Sovietmečiu priklausė Vidiškių apylinkei. Šiame kaime gimė pasaulio ir olimpinis biatlono čempionas Algimantas Šalna [g. 1959 m.]. 2003 m. gyveno 3 gyv.
Vingiriai kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 7 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Kačergiškės apylinkei. Šiame kaime gimė poetas Petras Panavas [g. 1933 m.]. 2003 m. gyveno 9 gyv.
Viršupis kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 7 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Kačergiškės apylinkei. 2003 m. gyveno 8 gyv.
Vytėnai. Išnykęs kaimas Tverečiaus seniūnijoje, 6 km nuo Tverečiaus. 1921 m. įsteigta lietuviška mokykla. Sovietmečiu priklausė Tverečiaus apylinkei.
Vosiliškė kaimas Mielagėnų seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Dietkauščiznos, nuo 1979 m. Tverečiaus apylinkei. 2003 m.- negyvenamas
Vosyliškės 1. kaimas Rimšės seniūnijoje, 16 km nuo Rimšės. Sovietmečiu priklausė Gaidės seniūnijai. 2003 m. gyveno 8 gyv.
2. išnykęs kaimas, Daugėliškio sen.]. Sovietmečiu priklausė Kačergiškės apylinkei.
Vosiūnai, Vasiūnai. Kaimas Didžiasalio seniūnijoje, 10 km nuo Didžiasalio. Toliausiai į rytus nutolęs Lietuvos kaimas. Įsikūręs tarp Dysnos ir Birvėtos upių. Minimi 1751 m. Adutiškio valdų inventoriuje. Priklausė Dysnos dvarui. Pirmojo pasaulinio karo metu buvo vokiečių-rusų fronto zonoje. Karo metu sudegė visas kaimas. Priklausė Švenčionių apskrities Tverečiaus valsčiui. 1914-1936 m. veikė lietuviška „Ryto“ d-jos mokykla. 1919 m. kun. Juozo Erčio rūpesčiu pradėta kurti lietuviška parapija. 1921 m. pastatyta bažnyčia [kol nebuvo bažnyčios priklausė Tverečiaus parapijai]. Bažnyčioje kurį laiką vargonininkavo kompozitorius Julijonas Sinius. Švč. M. Marijos bažnyčia stovi beveik ant ribos, už kurios jau Baltarusija. 1922-1936 m. - „Ryto“ d-jos skyrius, 1926-1936 - Šv. Kazimiero d-jos skyrius, kurį suorganizavo Vosiūnų bažnyčios kun. Vincas Miškinis. 1934-36 m. veikė Lietuvių ūkio d-jos skyrius. 1936 m. kaimas išskirstytas vienkiemiais. 1939 m. Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą, V. į nepriklausomą Lietuvą nepateko. Priklausė Breslaujos apskričiai. Nuo 1941 m. priklausė Švenčionių apskrities Tverečiaus valsčiui, buvo apylinkės centras. Nuo 1950 m. – Ignalinos rajono apylinkės centras, vėliau priklausė Dysnos apylinkei, „Liudo Giros“ kolūkiui. 1936 m. gyveno 180 gyv. 1988 m. gyveno 52 gyv., buvo 21 sodyba.. 2003 m. gyveno 42 gyv. Šiame kaime gimė biologas Julius Lukšėnas [1936-1998].
Lit.: Cicėnas V. Vasiūnų kaimas // Švietimo takais.Švenčionys, 1936, p. 20-30 ; Vasiūnai // Mūsų Lietuva. T. 1. Chicago, 1964, p. 665-667; Šiaudinis V. Vosiūnų bažnyčia // Voruta. 1994, geg. 1-11
Z,Ž
Zablatiškė 1. kaimas Ignalinos seniūnijoje. Carizmo metais buvo Vilniaus gubernijos, Švenčionių apskrities valsčiaus centras. Sovietmečiu priklausė Zuikų apylinkei. 2003 m. gyveno 7 gyv.
2. išnykęs kaimas, Linkmenų sen.
Zabieška Išnykęs vienkiemis Mielagėnų seniūnijoje
Zaborija kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 8 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei. 2003 m. gyveno 1 gyv.
Zascenkai išnykęs kaimas, Tverečiaus sen.
Zelenkavas išnykęs viensėdis, Mielagėnų sen.
Zaliesius išnykęs kaimas Tverečiaus seniūnijoje, 5 km nuo Tverečiaus. Sovietmečiu priklausė Tverečiaus apylinkei.
Šiame kaime gimė gydytojas Juozas Spėčius [1913-1978]
Zatišius kaimas Ceikinių seniūnijoje, 2 km nuo Ceikinių. Sovietmečiu priklausė Ceikinių apylinkei. 2003 m. gyveno 2 gyv.
Zelenkavas , išnykęs kaimas. Sovietmečiu priklausė Tverečiaus, Mielagėnų apylinkėms. Išbrauktas iš apskaitinių dokumentų 1987 m.
Zelionka išnykęs kaimas, buvęs dvaras, Daugėliškio sen.
Zūbiškė kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 14 km nuo Kazitiškio. Sovietmečiu priklausė Kazitiškio apylinkei .2003 m. gyveno 6 gyv.
Zuikiškė kaimas Ignalinos seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Zuikų apylinkei. 2003, m. gyveno 6 gyv.
Zuikos. Kaimas Ignalinos seniūnijoje. Priklausė Kazokinės dvarui. Priklausė Švenčionių apskrities Daugėliškio valsčiui. Lenkų okupacijos metais iki 1931 m. veikė lietuviška mokykla (atkelta iš Sabališkės ↓ apie 1925 m.). 1928 m. iš Bartkevičiaus dvaro buvo atkelta ir valdiška mokykla. 1940 m. Vilniaus Geležinio fondo komitetas Zuikose įsteigė lietuvišką seklyčią. Nuo 1940 m. priklausė Švenčionių apskrities Ignalinos valsčiui, buvo apylinkės centras. Kaime gyveno rusai sentikiai. Nuo 1950 m. – Ignalinos rajono apylinkės centras, vėliau priklausė Zuikų apylinkei. Pradinė mokykla. Šiame kaime gimė technikos m. dr. Aleksandras Kirka [g. 1952 m.]. 2003 m. gyveno24 gyv.
Žagarinė kaimas Dūkšto seniūnijoje, 15 km nuo Dūkšto. Sovietmečiu priklausė Sokiškių apylinkei. 2003 m. gyveno 12 gyv.
Žalioji 1. kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 10 km nuo Kazitiškio. Sovietmečiu priklausė Gubavos apylinkei. 2003 m. gyveno 12 gyv.
2. išnykęs kaimas N. Daugėliškio seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei.
Žardeliškė išnykęs kaimas Mielagėnų seniūnijoje 9 km. nuo Mielagėnų. Sovietmečiu priklausė Mielagėnų apylinkei. 2000 m. negyvenamas
Žąsiniai kaimas Dūkšto seniūnijoje, 5 km nuo Dūkšto. Sovietmečiu priklausė Sokiškių apylinkei. Šiame kaime gimė kunigas, prof. Vincentas Taškūnas [1880-1967]. 2003 m. gyveno 1 gyv.
Žeimiai kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 5 km nuo Kazitiškio. Lenkų okupacijos metais buvo pasienio kaimas. Sovietmečiu priklausė Kazitiškio apylinkei . Iki melioracijos prie kaimo buvo Žeimių ežerėlis. 2003 m. gyveno 32 gyv.
Lit.: Žeimiai // Nauja vaga. 2004, rugs. 18
Želmemiškė, Prūsija kaimas Kazitiškio seniūnijoje, 15 km nuo Kazitiškio. Senovėje į šį kaimą buvo atklydę žmonės iš Prūsijos, todėl jis dažnai vadinamas Prūsija. Sovietmečiu priklausė Kazitiškio apylinkei. 2003 m. gyveno 1 gyv. Šiame kaime gimė karininkas, partizanas Kazimieras Kaladinskas
Žibakiai kaimas Rimšės seniūnijoje, 7 km nuo Rimšės. Sovietmečiu priklausė Rimšės apylinkei.2003 m. gyveno 40 gyv.
Žydeliai. Kaimas Ignalinos seniūnijoje, 8 km į p. nuo Ignalinos. Per kaimą teka Žvėrupės upelis. Pagal žmonių atsiminimus anksčiau kaimas turėjo „Žiedelių“ pavadinimą. Pradinė mokykla (nuo 1924 m. ). Sovietmečiu priklausė Zuikų apylinkei. Buvo kolūkio centras. Buvo felšerių punktas, kultūros namai, biblioteka. 1970 gyveno 103 gyv.,1959 m. gyveno 93 gyv., 2003 m. gyveno 61 gyv.
Lit.: Žydeliai; pusdienis kaime // Nauja vaga.2005, saus. 5
Žygmantiškė kaimas Rimšės seniūnijoje, 19 km nuo Rimšės. Sovietmečiu priklausė Šiūlėnų apylinkei.2003 m. gyveno 15 gyv.
Žilėniškė, išnykęs kaimas N. Daugėliškio sen. Sovietmečiu priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei.
Žirnoviniškė [išnykęs kaimas, Tverečiaus sen.]
Žuraviškė , išnykęs vs. Sovietmečiu priklausė Ceikinių apylinkei.
Žvengliškė kaimas Daugėliškio seniūnijoje, 7 km nuo Naujojo Daugėliškio. Sovietmečiu priklausė Naujojo Daugėliškio apylinkei. 1998 m. žmonės nebegyveno.
Žvilbučiai , išnykęs kaimas, Dūkšto seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Sokiškių apylinkei. Išbrauktas iš apskaitinių dokumentų 1987 m.
Žvirbliškė kaimas 1. Vidiškių seniūnijoje, 9 km nuo Vidiškių. Sovietmečiu priklausė Vidiškių apylinkei. 2003 m. gyveno 6 gyv.
2. kaimas Sovietmečiu priklausė Linkmenų apylinkei.
Žvyriai ,kaimas Tverečiaus seniūnijoje, 7 km nuo Tverečiaus. 1865 m. turėjo 3 namus, 42 gyventojus. Priklausė Dysnos iždinuam dvarui. 2003 m. gyveno 16 gyv.
Žvyriniškė, Žvyriškė išnykęs kaimas Mielagėnų seniūnijoje. Sovietmečiu priklausė Dietkauščiznos, nuo 1979 m. Tverečiaus apylinkei.
^ aukštyn
Prieštai esantis lapas: V Sekantis lapas: Kalvos, kalnai
Kopijuoti, bei platinti informaciją be atorių sutikimo draudžiama
2 komentarai:
,,Leipuškė kaimas Ceikinių seniūnijoje, 3 km nuo Ceikinių. Buvo Mielagėnų valsčiaus vienkiemis. Sovietmečiu priklausė Mielagėnų apylinkei. 2003 m. gyveno 6 gyv." - yra dar viena Leipuškė, Mielagėnų seniūnijoje, 6 km į pietus nuo Mielagėnų,1 km už Molkūnų.
Ačiū, Rima!!!
Rašyti komentarą