Bernotų biblioteka kviečia

Bernotų biblioteka-filialas kviečia į susitikimą su kraštietėmis gydytojomis, buvusiomis Bernotų bibliotekos skaitytojomis: Danute Križinaite (Lištvaniene), Ramune Kestenyte (Grigiene), Milda Kairyte (Kraptavičiene), Vile Navickaite. Susitikimas vyks Bernotų kaimo seklyčioje rugpjūčio 13d. 19val.

Pensininką užmušęs buvęs apsaugininkas nori kalėti su pareigūnais Dainius Sinkevičius, www.DELFI.lt

Pensininką užmušęs buvęs apsaugininkas nori kalėti su pareigūnais
Dainius Sinkevičius, www.DELFI.lt
2011 vasario mėn. 2 d. 18:03
Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (152)
Teksto dydis:
Nerijus Bogomolskas
© DELFI (D.Sinkevičiaus nuotr.)
Dėl to, kad atsisakė mažamečiui vaikui duoti cigarečių, pensininką nužudęs 27 metų Nerijus Bogomolskas teigia, kad už grotų kiti kaliniai prieš jį naudoja fizinį smurtą vien todėl, jog praeityje jam teko dirbti saugos bendrovėse. „Neįsivaizduoju, kaip man reikės atlikti 14 metų bausmę su tais kaliniais”, – sakė žudikas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas trečiadienį išnagrinėjo Ignalinos rajone gyvenamąją vietą deklaravusio N. Bogomolsko skundą dėl Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos sprendimo, kuriuo paliktas galioti Lukiškių kalėjimo-tardymo izoliatoriaus nutarimas kalinį pasiųsti atlikti bausmę į Pravieniškių pataisos namus.

Nuteistasis mano, kad turėtų bausmę atlikti Vilniaus pataisos namuose, kuriuose kali buvę pareigūnai ir valstybės tarnautojai, nors nusikaltimo padarymo metu jis buvo registruotas Darbo biržoje.

Dėl tyčinio nužudymo iš savanaudiškų paskatų nuteistas N. Bogomolskas teismui nurodė, kad 2006-2007 m. po kelis mėnesius yra dirbęs saugos bendrovėse „Eurocash 1“ ir „Ekskomisarų biuras“, apie tai už grotų sužinojo kiti kaliniai, kurie jį esą prilygina policijos pareigūnui ir už tai grasina susidoroti.

„Daug buvo konfliktų – kai sužinodavo, kad dibau apsaugoje, teko patirti ir smurtą“, – teisme nebuvo kalbus N. Bogomolskas.

Dėl fizinio smurto įkalinimo įstaigoje kalinys teigė nerašęs oficialių skundų, tačiau apie tai yra kalbėjęsis su Lukiškių kalėjimo-tardymo izoliatoriaus administracija. Tiesa, vyras stengėsi, kad apie tai nieko nesužinotų kiti kaliniai, nes žinia apie jo darbą saugos bendrovėse esą būtų dar labiau paplitusi įkalinimo įstaigoje.

Nerijus Bogomolskas
© DELFI (D.Sinkevičiaus nuotr.)
Pasak nuteistajam atstovaujančio advokato Aurimo Mieželaičio, už grotų patekęs N. Bogomolskas susidūrė su asmenimis, kuriuos jis buvo sulaikęs dėl viešosios tvarkos pažeidimo bei vagysčių iš prekybos centro „Senukai“.

Advokato teigimu, Bausmių vykdymo kodeksas nenumato galimybės N. Bogomolską pasiųsti atlikti bausmę į pareigūnų pataisos namus, tačiau pabrėžė, kad esą reikėtų atsižvelgti į humanizmo principą.

„Reikia užtikrinti kalinio priežiūrą ir saugumą, nes perspektyva šiai dienai yra liūdna, – A. Mieželaitis sakė, kad teismas galėtų pritaikyti išimtinę malonę. – Kas blogo atsitiks, jeigu jis bausmę atliks kituose pataisos namuose?“.

Su tokia advokato pozicija nesutinka Kalėjimų departamentas. Pasak Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto Mariaus Vainausko, kreipdamasis į teismą N. Bogomolskas ir jo advokatas pasirinko ne patį tinkamiausią būdą savo teisėms ginti – esą kiekvienam Lietuvos piliečiui Konstitucija suteikia galimybę inicijuoti teisės aktų pakeitimą, todėl su Bausmių vykdymo kodeksu nesutinkantys asmenys gali siūlyti įstatymų pataisas.

M. Vainauskas pabrėžė, kad nuteistasis nepateikė jokių duomenų apie darbą saugos bendrovėse – nėra žinoma, kokias pareigas jis ten užėmė. „Jo noras yra logiškas ir suprantamas, nes Vilniaus pataisos namuose yra mažesnis nuteisųjų skaičius, geros sąlygos, daugelis kalinių norėtų ten pakliūti“, – aiškino departamento atstovas.

Jo teigimu, „natūralu, kad tarp nuteistųjų susiklosto konfliktinės situacijos“ – juk ir prievartautojų kaliniai nemėgsta. Tačiau, teisininko teigimu, Kalėjimų departamentas negali N. Bogomolskui leisti kalėti pareigūnų pataisos namuose, nes to paprasčiausiai nenumato įstatymai.

„Lietuvoje teisės aktai yra tokie, kokie yra“, – su žudiko pozicija nesutiko ir Lukiškių kalėjimo-tardymo izoliatoriaus juriskonsultė Miglė Einorytė, pabrėžusi, kad įkalinimo įstaiga vadovavosi specialiomis taisyklėmis, kai priėmė sprendimą N. Bogomolską išsiųsti kalėti į Pravieniškes.

Nerijus Bogomolskas
© DELFI (D.Sinkevičiaus nuotr.)
„Kaip aš atlikusiu tą bausmę su visais kaliniais – dabar kils dar didesni konfliktai, kai visa ši istorija iškils į viešumą“, – reaguodamas į teisininkų teiginius teisme pareiškė N. Bogomolskas.

Ar jis iš Pravieniškių pataisos namų bus išsiųstas kalėti į Vilnių, teisėjų kolegija žada paskelbti vasario 14-ąją.

Ignalinos rajono gyventoją N. Bogomolską teismas yra nuteisęs dėl pensininko Vlado Šunevičiaus nužudymo. Įsiteisėjusiu nuosprendžiu yra nustatyta, kad jis 2009-ųjų lapkričio 15-ąją, apie 14 val., Ignalinos rajone, Mielagėnų seniūnijoje, Bernotų kaime, būdamas neblaivus ir veikdamas su mažamečiu (13 m.) vaiku nusprendė užvaldyti kaime gyvenančiam pensininkui priklausantį turtą – cigaretes ir pinigus.

Buvęs apsaugininkas mažamečiui nurodė pensininkui suduoti smūgius pagalve – tada jis iš vyro reikalavo atiduoti cigaretes ir pinigus. Kadangi V. Šunevičius nepakluso, N. Bogomolskas vaikui liepė uždengti pagalve vyro veidą. Kai mažametis tai padarė, buvęs apsaugininkas pensininkui sudavė apie 10 smūgių į įvairias vietas.

Nuo patirtų sužalojimų tą pačią dieną V. Šunevičius mirė ligoninėje.

Medžiaga iš: http://www.valstietis.lt/ezwebin/print/?node=236104

Valdžia rėžia dešimtadalį pensijos, plėšikai – atima visą
Mažų miestelių ir kaimų gyventojų saugumu beveik niekas nesirūpina. www.blogas.lt nuotr.
Kol koalicinė vyriausybė būsimą pensininkų nustekenimą bando įvynioti į nekonstitucinių įstatymų vatą, nusikaltėliai iki paskutinio siūlo galo apiplėštus senelius negailestingai nužudo. Ignalinos rajono apylinkės teismas leido suimti Mielagėnų seniūnijos Bernotų kaimo gyventoją Nerijų Bogomolską (25 m.), kuris įtariamas pensininko Vlado Šunevičiaus (65 m.) nužudymu.

Praėjusio sekmadienio vakare V. Šunevičius mirė Ignalinos ligoninėje, atvežtas iš savo namų. Įtariama, jog nei šeimos, nei artimųjų neturėjusį vienišių išvakarėse žiauriai sumušė ir paliko be pagalbos gyvybei pavojingos būklės su grupele jaunuolių į jo namus įsiveržęs niekur nedirbantis, nesimokantis, bet su sugyventine mažą vaiką auginantis N. Bogomolskis. Atrodo, jog įsibrovėliams rūpėjo ką tik V. Šunevičiaus gauta pensija, tačiau šį kartą pinigų jie negavo.

Surado kaimynas

Aiškėja, jog tylus ir niekieno užtarimo nesulaukęs pensininkas buvo apiplėštas jau ne vieną kartą, tačiau niekam nesiskųsdavo. Dažniausiai užpuolikai pasiimdavo visą pensiją, todėl jokių kitų pajamų neturintis vyriškis visą mėnesį turėdavo verstis pusbadžiu. Bandydamas apsisaugoti nuo badmiriavimo, Vladas šį kartą dalį gautų pinigų tuoj pat išleido maistui, o kitus – pasidėjo pas žmones, su kuriais dėl to buvo susitaręs jau anksčiau. Užpuolikai, sužinoję, jog grobio šį kartą nebus, savo auką daužė itin negailestingai...

Apie šį išpuolį teisėsaugininkai būtų sužinoję gerokai vėliau, jei ne pas V. Šunevičių apsilankęs netikėtas svečias. Kadaise Bernotuose gyvenęs Lionginas Gulbinas čia tebeturėjo namą, atvykęs pasidomėti savo nuosavybės būkle, visuomet aplankydavo buvusį kaimyną. Radęs V. Šunevičių leisgyvį gulintį lovoje, Lionginas ėmė jį klausinėti, kas gi nutiko. Kad ir labai nenoromis, Vladas pasipasakojo apie savo bėdas, įvardijo skriaudikus. Tuoj pat iškviesta greitoji pagalba sumuštąjį nugabeno į ligoninę, tačiau jau buvo per vėlu.
Tarp kitų pensininko nurodytų įtariamųjų buvo sulaikytas ir vienas neseniai pilnametystės sulaukęs Alantos žemės ūkio mokyklos moksleivis, tačiau vėliau ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas. Į policijos akiratį pateko ir keli aršūs vietos nepilnamečiai, tačiau jokie įtarimai jiems, bent jau kol kas, nepareikšti.

Audronė Filipavičienė Mamyčių diena Bernotuose

Saulėtas gegužės rytas. Gamta bunda, darbas darbą veja. Bernotuose vyksta didelis sujudimas. Kaimynės, Stasė ir Angelė, negali namuose išsėdėti prie keptuvės. Skuba viena pas kitą, pusiaukelėje susitinka, prisėda ant suoliuko, pasakoja viena kitai ką matė pakeliui, ką girdėjo...Joms beplepant Bernotų vaikai į darželį pradeda rinktis, o juk Angelės vyras be spirgučių prie blynų- ne darbininkas. Nutarusios susitikti vėliau, išskuba kiekviena į savo namus.
Darželyje taip pat neramu: auklėtoja ruošiasi velykėlėms, o vaikams norisi padaryti staigmeną savo mamytėms Motinos dienos proga. Juk kiekvieno mamytė verta staigmenos: vienų kepa skanius tortus, kitų priaugina pilną šiltnamį daržovių...
Auklėtoja ramina vaikus, mano kad mamytės džiaugsis pamačiusios viską, ką jie visus metus veikė darželyje. Juk viską sudėjus, gausis nebloga programa. Iš mažylių lūpų liejosi patys gražiausi žodžiai skirti mamytėms, gražiausios dainos ir šokiai, bei nesuvaidintos emocijos.
Kad ir kur dirbtum, bibliotekoje ar kultūros namuose, vienas negalėtum nieko padaryti, jei ne aktyvūs kaimo žmonės, šiuo atveju-vaikai. Daug savo laisvalaikio paaukoję, kad galėtų nudžiuginti ne tik mamytes, bet ir visus susirinkusius. Daug teksto išmokę atmintinai, vakarais puošę sceną, gaminę puokšteles visoms mamoms, dovanėles savosioms. Ačiū vaikai, su jumis tikrai smagu dirbti, pasisemiu energijos ir noro daryti daugiau.
Dirbu bibliotekoje ir kultūros namuose, kai kada sunku atskirti, kuris renginukas kaip kultūros namų darbuotojos, kuris, kaip bibliotekininkės. Manau, kad nėra tai labai svarbu, juk abiem atvėjais-kultūra. Taip sutapo, kad Motinos diena buvo tada, kai visoje Lietuvoje vyko renginiai skirti Nacionalinei bibliotekų savaitei. Be bibliotekos knygų ar teikiamų interneto paslaugų, šiais laikais tiesiog neįsivaizduojama kaip dirbti bet kokį darbą. Jei ne knygose, tai internete viskas slypi, tik sugebėk susirasti ir pasinaudoti.
--
Audronė Filipavičienė

Č.Girdziušaites-Pribušauskienės kūrybos pristatymas Ignalinos viešojoje bibliotekoje

Ignalinos rajono savivaldybė - Naujienos:Nacionalinės bibliotekų ...
2 gegužės 2011 ... Žinomas fotografas, žurnalistas kraštietis Alfredas Girdziušas pats ėmėsi iniciatyvos ir surengė sesers knygos pristatymą, ...
www.ignalina.lt/lit/Nacionalines_biblioteku.../1 -

Balandžio 30 d. biblioteka kvietė iškart į du pristatymus. Renginyje pasidžiaugta pirmąja Česlavos Girdziušaitės-Pribušauskienės poezijos knygele „Krito žvaigždės į delnus“ bei alytiškės dailininkės Ilonos Kalibatienės pastelės darbų paroda „Nubudimas“ ir mielais jos keramikos kūriniais.

Žinomas fotografas, žurnalistas kraštietis Alfredas Girdziušas pats ėmėsi iniciatyvos ir surengė sesers knygos pristatymą, pakviesdamas giminaičius, draugus, literatus. Jie sveikino autorę bei patys skaitė savo kūrybą.

Garbingiausias svečias buvo aktorius Tomas Vaisieta. Jis sakė, kad Ignalina jam ypatingas kraštas, čia jaunystėje dažnai buvodavęs, nes nuo Mielagėnų buvo kilęs geriausias jo draugas, o vėliau ir kolega Vytautas Sakalauskas. Draugo atminimas paskatino atvykti. Tomas Vaisieta , save vadinantis tikru dzūku, labai apsidžiaugė pamatęs savo kraštietės dailininkės puikius paveikslus ir negailėjo jai pagyrimų. Ignaliniečiams ir knygos bei parodos autorėms garsus aktorius dovanojo ištrauką iš kompozicijos „Pasikalbėjimas su Lietuva“.

Dailininkę Iloną Kalibatienę pristatė jos draugė mokytoja Astra Daugėlienė, kurios iniciatyva ir surengta ši paroda. Ilona Kalibatienė dirba Alytaus jaunimo centro dailės studijoje, ji tapo, užsiima keramika, kuria žaislus ir papuošalus.

Paroda „Nubudimas“ – pražydo nuostabiomis spalvingomis gėlėmis, spinduliuojančiomis nežemišką jausmą. Įdomu tai, kad, pasak dailininkės, kuriant paveikslus spalvos buvo įtrintos pirštais, labai jautriai ir atsargiai, tarsi muzikuojant. „Mano paveikslai gimta iš grožėjimosi gamta, ilsintis po darbų“,- kukliai sakė I.Kalibatienė.

Parengė Audronė Filipavičienė. Valentino dienos šventė Bernotuose

Bernotų kaimo jaunimas ir ne tik, vasario 14 dieną smagiai paminėjo šv. Valentino meilės globėjo dieną. Bernotų buvusios mokyklos patalpose smagu leisti laisvalaikį. Šilta net ir žiemą, todėl šokiai salėje (kultūros namuose), o žaidimai čia. Galima smagiai pabūti tik reikia noro ir organizuotumo

Dovana Bernotų bibliotekai . Parengė Audronė Filipavičienė

Dar prieš rinkimus Bernotų biblioteka gavo siuntinuką su knygomis pirktomis internetinėje parduotuvėje „Patogu pirkti“. Bandžiau sieti šią dovaną su rinkimais, skaitytojais...
Po kurio laiko biblioteką pasiekė laiškas iš Australijos. Pasirodo, šią nepaprastą staigmeną ir didžiulę paramą bibliotekai, dovanojo Rytų Lietuvos krašto švietėju vadinamo, buvusio Bernotų pradinės mokyklos mokytojo Jono Varno dukra Janina Malijauskienė. Ji yra įsteigusi Jono Varno premiją, kuri kasmet įteikiama penkiems geriausiems Rytų Lietuvos mokyklų mokytojams.
Savo laiške Ponia Janina rašė: „...atsitiktinai gavau lankstinuką, skirtą Bernotų kaimui. Per tėvus esu su juo susijusi. Mama čia gimė ir augo, tėtė mokytojavo, todėl bibliotekos fondams pagausinti per paslaugų bendrovę „Patogu pirkti“ užsakiau šiek tiek knygų. Tebūnie tai mano gimdytojų atminimui.“
Parašiau Poniai Janinai laišką, kuriame padėkojau už tokią malonią staigmeną ir tikrai didelę paramą bibliotekai, bet norisi pasidžiaugti ir su visais, kad yra žmonių, kuriems rūpi savo šaknys, supranta šalies ekonominę situaciją ir ne tik nori, bet ir atranda būdų kaip padėti. Dar kartą dėkoju . Stiprios Jums sveikatos.

Audronė Filipavičienė. Bernotiškiai Mielagėnuose

Audronė Filipavičienė Kalėdos Bernotuose

Antrą Kalėdų dieną Bernotuose vyko smagus kalėdinis renginys. Snieguolė bandė susirasti prodiuserį, norėdama tapti žvaigžde. Ji pagalbos kreipėsi į kitas žvaigždes, bet jos niekuo negalėjo padėti.
Džiaugiuosi Bernotų paaugliais, kurie pavargę po pamokų ir savaitgaliais skubėjo į repeticijas, kad padarytų šventę ne tik sau, bet ir visiems atėjusiems.Mergaitės pačios pasipuošė sceną, kurioje buvo malonu vaidinti ir padarė gerą yspūdį žiūrovams. Po kelių dienų važiavome su tuo pačiu spektakliu į Mielagėnus, tikimės, kad ir jiems į mūsų pasirodymą buvo smagu žiūrėti.

Audronė Filipavičienė; Vakaras "Kai mūza aplanko"

2008-ieji – Skaitymo metai - Vakaras "Kai mūza aplanko"

Renginio metu autoriaus eiles skaitė bibliotekos skaitytojos Elena Subačiūtė, Kristina Baužienė, Raimonda Gaidelytė ir bibliotekininkė Audronė Filipavičienė ... www.skaitymometai.lt/index.php?-487932995 - Google kopija

Žvarbų rudens šeštadienio vakarą Ignalinos rajono Bernotų bibliotekos skaitytojus sušildė šiltas poezijos vakaras - susitikimas su poetu Algiu Jakštu "Kai mūza aplanko".

Romantiškos nuotaikos gaidelę vakarui suteikė nuostabi Stasio Montrimo saksofono muzika. Renginio metu autoriaus eiles skaitė bibliotekos skaitytojos Elena Subačiūtė, Kristina Baužienė, Raimonda Gaidelytė ir bibliotekininkė Audronė Filipavičienė.
Informuoja Audronė Filipavičienė

Literatūra ir menas. BIRŽELIO 14-AJAI. Sušaudyti ir sudeginti Jociūnai

11 birželio 2010 ... BIRŽELIO 14-AJAI. •, GINTARĖ KAPLIUKAITĖ. Sušaudyti ir sudeginti Jociūnai · 20 → ... GINTARĖ KAPLIUKAITĖ. [skaityti komentarus] ...
www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3288&kas...st... - Google kopija

BIRŽELIO 14-AJAI

Sušaudyti ir sudeginti Jociūnai

GINTARĖ KAPLIUKAITĖ

[skaityti komentarus]

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kartu su Švietimo ir mokslo ministerija (bei kitomis organizacijomis) kasmet rengia moksleivių piešinių, rašinių ir dainų konkursą „Lietuvos kovų už laisvę bei netekčių istorija". Pažymėdami 1941-ųjų lemtingąją (nelemtąją) birželio 14-ąją, spausdiname šių metų konkurse 2-ąją vietą laimėjusios Ignalinos r. „Ryto" vid. mokyklos moksleivės rašinį.

Ignalinos rajono Mielagėnų bažnyčios varpinėje iškeltas didžiulis varpas su prasmingu įrašu: „Gyvuosius šaukim, mirusius apverkim", iš tremties negrįžusiems, kovose kritusiems, sudegintų Jociūnų ir Radučio kaimų kankiniams atminti. Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo 15-osioms metinėms. Mielagėnų klebonas kun. Marijonas Savickas ir parapijiečiai, kai Vilniaus arkivyskupiją valdė kardinolas A. J. Bačkis, augziliaras vyskupas J. Tunaitis – Jono Pauliaus II 26-aisiais pontifikato ir sugrįžimo pas dangiškąjį Tėvą metais. A. D. 2005".

Kas gi tie Jociūnai, kur jie yra, už ką taip pagerbti? Dabar šio kaimo nebėra –­ kalta ne melioracija. Iki 1945 m. vasario 15 d. Jociūnai buvo įsikūrę Tverečiaus valsčiaus pakraštyje, gerokai nutolę nuo jo centro. Šalia kaimo vingiavo kelias nuo Mielagėnų link Daugėliškio, bet jis buvo sunkiai pravažiuojamas. Kaimas nedidukas, vos 6 trobos. Aplink augantys medžiai saugojo kaimiečius nuo šaltų vėjų. Aplinkiniai valsčiai – Daugėliškio bei Mielagėnų – taip pat buvo nutolę už dešimties kilometrų ir daugiau. Atrodo, gyvenk ramybėje ir džiaukis gyvenimu. Deja, šiam kaimui nei ramybės, nei džiaugsmo nebuvo. Nuošali vieta, apsupta miškų, traukė partizanus, nes jie žinojo, kad šio kaimo žmonės yra patikimi. Naktimis čia buvo jų valdos. Kaimiečiams teko gyventi taip, kad neužmintum ant nuospaudos nei vieniems, nei kitiems.

Likęs gyvas tų dienų vienintelis liudininkas Leonas Šiaudinis prisimena, kaip 1945 m. vasario 15 d. paryčiais į kaimą atėjo didelis partizanų būrys, apie 100 vyrų. Tai buvo „skrajojantis" būrys, vadovaujamas bebaimio, sumanaus vado Jono Kamarausko – Karijoto. Šie vyrai daug rūpesčių kėlė enkavedistams ir stribams. Jie stebėjosi partizanų vadu, kuris nebuvo baigęs jokių karo mokslų. Tai buvo eilinis kaimo vaikinas. Kai atėjo sunki valanda Tėvynei, jis pakraigėje pakabino dalgį, o į rankas paėmė ginklą. Karijoto vadovaujamas būrys sugebėdavo suduoti priešui stiprų smūgį, laiku atsitraukti ir jau už poros valandų žygio ramiai ilsėtis kažkur už 15–20 kilometrų. Ilgą laiką šis būrys buvo nesugaunamas, todėl jį ir vadino „skrajojančiu".

Tą rytmetį partizanai, atėję į Jociūnus, pasiskirstė į trobas po 15–18 žmonių. Šeimininkams pasakė, kad čia ilsėsis visą dieną. Iš daržinės atsinešė šiaudų, pasiklojo ant grindų ir sugulė. Bet neilgai jie ilsėjosi. Gal po pusantros ar dviejų valandų pasigirdo šūviai. Sujudo trobose miegoję vyrai. Pagriebę ginklus, išbėgo lauk. Prasidėjo mūšis. Trobose pasilikę gyventojai, saugodamiesi nuo kulkų, lindo į užpečkius, gulė ant grindų. Mūšis truko apie pusvalandį. Nutilus šūviams, partizanai pradėjo grįžti į trobas. Į vieną trobą atsivedė nelaisvėn paimtus 7 stribus. Tai buvo Tverečiaus valsčiaus stribai: penki lietuviai ir du rusai. Abu rusai buvo skyrių vadai, todėl juos abu ir sušaudė. Vienas stribas, J. Černiauskas, paspruko iš mūšio, įlindo į klojimą ir tūnojo šiauduose. Mūšio metu buvo nukauti 9 stribai. Į Jociūnus jie užklydo neatsitiktinai. Apie apsistojusius partizanus jiems pranešė Šiulgų kaimo gyventojas –­ vietinis rusas.

Po mūšio gal valandą buvo ramu. Vėliau partizanų žvalgai pastebėjo, kad nuo Daugėliškio artinasi ginkluotų žmonių grupė. Išgirdę šūvius Jociūnuose, į pagalbą stribams skubėjo Daugėliškio NKVD ir stribai, 60-ties žmonių grupė. Stribams priartėjus prie kaimo, partizanai į juos atidengė pragarišką ugnį. Vėl įsiliepsnojo mūšis. Šį kartą kautynės truko apie valandą. Neišlaikė enkavedistai: patyrę didelius nuostolius, palikę žuvusius ir sužeistus, atsitraukė. Partizanai suprato, kad čia jiems neteks ilsėtis. Susirinkę į būrį, tvarkingai išsirikiavę, patraukė į Šiulgų mišką, o iš ten per Erzvėto ežero ledą nužygiavo į Antanų mišką.

Kuomet iš Jociūnų išėjo partizanai, greitai kaimą vėl užėmė kareiviai ir stribai. Tada išdrįso ir stribas J. Černiauskas išlįsti iš daržinės. Jociūniškiai, išgąsdinti įvykių, su baime laukė, kas bus toliau.

Petras Dervinis ir Dionizas Šimkūnas atėjo pas kaimyną Mykolą Šiaudinį – kartu juk vis drąsiau. Kaime buvo įtartinai ramu. Bet tai truko neilgai.

Savo „narsą" pradėjo rodyti ir po šiaudais tupėjęs stribas J. Černiauskas. Atėjęs į Alfonso Bielinio trobą, pamatė septynetą vaikučių. Matyt, nenorėdamas matyti, koks bus pirkioj vaizdas, išsivedė jų tėvą į kamarą ir nušovė. Dar kūną apdėjo linais, padegė. Kareiviai kuitėsi spintose, po to ėmė padeginėti šiaudinius čiužinius. Šeimyną išvarė į kiemą. Išsinešti nieko neleido.

Leonui Šiaudiniui tada buvo 11 metų. Jis gerai prisimena, kaip kareiviai išvarė iš trobos visą jų šeimyną ir buvusius pas juos kaimynus, o tada padegė ir trobą. Visi stovėjo kieme ir su siaubu žiūrėjo, kaip dega jų ir kitų kaimynų sodybos. Pribėgo prie jų stribas J. Černiauskas, smogė Petrui Derviniui ginklu į veidą, o jam nukritus, šovė į krūtinę. Dionizas Šimkūnas irgi suklupo nuo stribo kulkos. Vienuolikmetis Leonas glaudėsi prie tėvo, maldavo stribą šio neliesti. Bet budelis buvo nepermaldaujamas – jis trenkė tėvui į veidą, po to šovė į krūtinę. Sukniubo Mykolas Šiaudinis laikydamas sūnaus ranką savojoj.

Stribas – Jociūnų budelis – siautėjo toliau. Praną Bielinį nušovė prie jo namo slenksčio. Šiuose namuose, dar prie vokiečių, apsigyveno pabėgėlė iš Rusijos –­ rusė su trimis savo vaikais. Juozą Bielinį stribai išsivežė į Tverečių. Kelyje jie persigalvojo ir netoli Tverečiaus nušovė.

Taip 1945 m. vasario 15 d. Jociūnų kaime žuvo 6 vyrai: Mykolas Šiaudinis, Petras Dervinis, Alfonsas Bielinis, Juozapas Bielinis, Pranciškus Bielinis ir Dionizas Šimkūnas. Jų žmonos tapo našlėmis, o vaikai – našlaičiais. Seni tėvai ir motinos neteko sūnų. Sudegė šešios sodybos, jose buvęs turtas. Užpuolikai neleido nieko išsinešti. Likę gyvi jociūniškiai neteko pastogės, drabužių, maisto.

Netoli sudegusio kaimo liko nesudegusios trys dūminės pirtys. Jose ir prisiglaudė kai kurie padegėliai. Vienoje pirtelėje apsigyveno vienuolikmetis Leonas su mama ir sesute. Kad visi jie išgyventų, reikėjo kabintis ant kaklo elgetos maišelį. Bet ir maišelio savo nebuvo. Vietoj to, kad eitų į mokyklą, Jociūnų vaikai, ištiesę rankeles, ėjo iš trobos į trobą, iš kaimo į kaimą. Per daug anksti užgeso jų vaikystė, nutilo juokas. Per daug anksti jie tapo suaugusiais.

Dar ilgai stribai nedavė jiems ramybės. Atėję mušdavo juos, vadindavo banditais. Prasidėjus žmonių varymui į kolūkius, stribai išsivedė iš namų jau penkiolikmetį Leoną, nusivarė į Tverečių ir uždarė areštinėje. Motinai pasakė, kad, kol ji neparašys pareiškimo stoti į kolūkį, sūnaus neišleis. Motina, bijodama prarasti sūnų, padėjo tris kryžiukus ant pareiškimo, nes pasirašyti ji nemokėjo.

Taip susispaudę ankštoje dūminėje pirtelėje jie išgyveno 11 metų. Per tą laiką Leonas suaugo, suvyriškėjo – reikėjo rūpintis mama ir seserimi, skurdžia buitimi ir ūkiu, bet trūko tėviško patarimo ir jėgos. Atsiradus galimybei, šalia pirtelės pasistatė žymiai didesnę ir erdvesnę trobą.

Dabar Jociūnuose tebestovi vienintelis namas. Jo šeimininkas – tų baisių dienų liudininkas Leonas Šiaudinis. Nors vienam gyventi liūdna ir sunku, vis garsiau į gyvenimo duris beldžiasi senatvė, bet Leonas nesitraukia iš tėviškės. Dukra Stasė mėgino tėvą „prisijaukinti" Vilniuje, bet veltui. Leonas, pernakvojęs vieną naktį pas dukrą, sugrįžo į Jociūnus. Čia žemė aplieta jo tėvo krauju, čia vaikystės takeliai, čia praėjusi jaunystė be juoko, dainų. Čia yra brangiausia žemėje vieta, kurią palikti neturi jėgų.

Dabar žuvusiųjų atminimą saugo šeši betoniniai kryžiai ir tarp jų aukštas, dailus ąžuolinis kryžius. O Mielagėnuose skamba varpas...

14 d. tradicinėje besibaigiančių metų šventėje pasidžiaugta jaunaisiais Ignalinos krašto talentais

2007.12.17; Gruodžio 14 d. tradicinėje besibaigiančių metų šventėje pasidžiaugta jaunaisiais Ignalinos krašto talentais
- NAUJIENOS - 2007.12.17
Gruodžio 14 d. tradicinėje besibaigiančių metų šventėje pasidžiaugta jaunaisiais Ignalinos krašto talentais>>> [Image]Gruodžio 14 d. Ignalinos rajono savivaldybėje vyko tradicinė, jau aštuntus metus rengiama rajono Jaunųjų talentų apdovanojimo šventė. Jos metu iškilmingai pasveikinta 20 Jaunųjų talentų konkurso nugalėtojų, 2006 -2007 mokslo metais intelektualinėje, kūrybinėje ir meninėje veikloje labiausiai pasižymėjusių vaikų ir jaunuolių. Taip pat išdalinti paskatinamieji prizai ir rėmėjų dovanos, pagerbti laureatų mokytojai bei vadovai. Prieš apdovanojimo ceremoniją Ignalinos rajono gimnazijos mokinė Jogilė Bulovaitė pristatė fotografijų ir piešinių parodą, primenančią vasarą vykdytą projektą, kuriame dalyvavo kelių mokyklų jaunieji menininkai, savo darbuose įamžinę Linkmenų, Ginučių ir Strazdų kaimų etnografinius vaizdus. Parodos autorius pasveikino savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Mačys. [Image]Konkurso laureatams dovanotos ignaliniečio Jono Grundos sukurtos medžio skulptūrėlės – pelėdžiukai, įteikti mero padėkos raštai bei savivaldybės dovanos. Paskatinamuosius prizus įsteigė Laikraščiai „Nauja vaga“, „Mūsų Ignalina“, verslininkas, tarybos narys Juozas Rokas, euroregiono „Ežerų kraštas“ Lietuvos direktorato biuras, AB „Birvetos tvenkiniai“, rajono seniūnijos. Didelį būrį konkurso dalyvių apdovanojo organizacijos „Gelbėkit vaikus“ Ignalinos skyrius. [Image]„Jūsų dėka yra daug gražiau ir pasaulis geresnis, nes jūs turite svajonių, sumanymų, mokate kurti..“, - sveikindama visus konkurso ir šventės dalyvius sakė renginio sumanytoja ir pagrindinė organizatorė Vaikų teisių apsaugos tarnybos vedėja Danutė Ropienė. Konkurso vertinimo komisijos pirmininkas, mero pavaduotojas H.Šiaudinis pastebėjo, kad iš viso pasiūlyti 45 pretendentai, - kūrybingi, gabūs, aktyvūs, dažnai apdovanoti keliais talentais, todėl buvo tikrai nelengva išrinkti pačius geriausius. Atsižvelgta į pasiekimus rajono bei respublikinėse olimpiadose, įvairiuose konkursuose. [Image]Puikiais jaunaisiais ignaliniečiais pasidžiaugė ir rajono meras Bronis Ropė. Jis pažymėjo, jog tikrai labai svarbu atkreipti visuomenės dėmesį į tuos jaunus žmones, kurie stengiasi, sugeba ir daro labai daug, kurie gali kurti gerą ateitį. Jiems linkėta visada pasitikėti savimi, turėti didelių gražių tikslų ir juos įgyvendinti, o mokytojams - kuo daugiau sutikti ir atrasti talentų. Apdovanojimų šventę šauniai vedė gimnazijos teatro IKI aktorės Miglė Šiaudinytė ir Kristina Misiūnaitė. Na, o koncertavo patys „talenčiukai“ – jauniausias konkurso laureatas šešiametis Gytis Bečalis grojo akordeonu, jo brolis Justas – smuiku. Dainavo Ignalinos rajono gimnazijos mokinė Gailutė Remeškevičiūtė. Ceremonijai iškilmingumo suteikė Ignalinos muzikos mokyklos pučiamųjų orkestras. Šventės dalyviams buvo surengtos vaišės. Tuo pasirūpino Lietuvos vaikų teisių gynimo organizacijos „Gelbėkit vaikus“ Ignalinos skyrius. Jaunųjų talentų konkursas ir apdovanojimų šventė – baigiamasis vaikų teisių apsaugos savaitės renginys. Šią savaitę, minėdama Konvencijos dėl vaikų teisių priėmimą (1989 m. lapkričio 20 d.), kasmet skelbia ir konkursą organizuoja rajono Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Taip siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į vaikų problemas, burti bendrai veiklai švietimo, globos ir kitų įstaigų bendruomenes, atrasti naujus talentus, skatinti vaikus kūrybai, ugdyti jų norą mokytis, tobulėti, būti aktyviais pilietinė visuomenės nariais. JAUNŲJŲ TALENTŲ KONKURSO 2007 METAIS NUGALĖTOJAI: 1. Gytis Bečalis, Ignalinos muzikos mokyklos moksleivis. Vyr. mokytoja Irutė Murmienė. 2. Justas Bečalis, Ignalinos muzikos mokyklos moksleivis. Vyr. mokytojas Raimondas Jasiulionis. 3. Ramunė Paukštytė, Daugėliškio vidurinės mokyklos moksleivė. 4. Andrius Šipkauskas, Daugėliškio vidurinės mokyklos moksleivis. Fizikos vyr. mokytoja Laimutė Šalnienė. 5. Ona Gopaitė, Mielagėnų pagrindinės mokyklos moksleivė. Mokytoja metodininkė Klotilda Duniauskienė. 6. Gintarė Kapliukaitė, Didžiasalio “ Ryto” vidurinės mokyklos moksleivė. Pradinių klasių vyr. mokytoja Aldona Misiūnienė. 7. Elena Smilginaitė, Didžiasalio “Ryto” vidurinės mokyklos moksleivė. Lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Nijolė Keraitienė. 8. Vitalijus Oliochno, Didžiasalio “Ryto”vidurinės mokyklos moksleivis. Fizikos mokytojas metodininkas Stasys Keraitis. 9. Dovilė Butrimaitė, Ignalinos moksleivių namų keramikos būrelio narė.Keramikos būrelio vadovė metodininkė Aldona Jakubovskienė. 10. Anastasija Sosunova, Ignalinos moksleivių namų Dailės studijos narė. Dailės studijos vadovė mokytoja metodininkė Nijolė Trinkūnienė. 11. Živilė Urbonaitė, Ignalinos moksleivių namų Dailės studijos narė.Dailės studijos vadovė mokytoja metodininkė Nijolė Trinkūnienė. 12. Justina Bielinytė, Vidiškių gimnazijos moksleivė. Fizikos vyr. mokytojas Arvydas Medzevičius. 13. Marius Čeponis, Ignalinos rajono gimnazijos moksleivis ( buvęs Ignalinos Česlovo Kudabos pagrindinės mokyklos moksleivis ). Lietuvių kalbos vyr. mokytoja Alma Motiejūnienė. 14. Tautvilė Daugėlaitė, Ignalinos rajono gimnazijos moksleivė(buvusi Ignalinos Česlovo Kudabos pagrindinės mokyklos moksleivė). Lietuvių kalbos vyr. mokytoja Alma Motiejūnienė. 15. Laura Petkūnaitė, Ignalinos Česlovo Kudabos pagrindinės mokyklos moksleivė.Lietuvių kalbos mokytoja Zita Cijūnelienė. 16. Simona Vapsvaitė, Ignalinos Česlovo Kudabos pagrindinės mokyklos moksleivė. Lietuvių kalbos mokytoja Zita Cijūnelienė. 17. Ieva Zarinskaitė, Ignalinos Česlovo Kudabos pagrindinės mokyklos moksleivė. Lietuvių kalbos mokytoja Zita Cijūnelienė. 18. Ieva Šuminaitė, Ignalinos Česlovo Kudabos pagrindinės mokyklos moksleivė. Mokytoja metodininkė Danutė Zubrickienė. 19. Maja Dunec, Ignalinos rajono gimnazijos moksleivė. Rusų kalbos mokytoja Janina Berezina. 20. Gailutė Remeškevičiūtė, Ignalinos rajono gimnazijos moksleivė parengė Lina Kovalevskienė, tel. ( 8 386) 52096, el.p. l.kovalevskiene@ignalina.lt

Mielagėnų kraštiečių susitikimas Vilniuje, koncertas Vilniaus mokytojų namų salėje

Mielagėnų krašto meno kūrėjų koncertas savo kraštiečiams Vilniuje.
Tai kai kurios akimirkos iš to vakaro...
Alfredas Girdziušas